Australijoje auginama milijonai galvijų, kurie riaugėdami ir kitaip gadindami orą smarkiai padidina šalyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sakoma profesoriaus Rosso Garnaut vyriausybei pateiktoje ataskaitoje apie pasaulinį klimato šiltėjimą.
Kita vertus, dėl kengūrų gyvybinės veiklos išsiskiria labai nedidelis metano kiekis.
Jeigu ūkininkams būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip pramonei ir jiems tektų pirkti dujų išmetimo kvotas, mėsos kaina gerokai išaugtų, o tai gali pakeisti mitybos įpročius, sakoma trečiadienį paskelbtoje 600 puslapių ataskaitoje.
„Australijoje gyvenusiems žmonėms beveik visą laiką – apie 60 tūkst. metų – kengūros buvo pagrindinis mėsos šaltinis, – sakė R.Garnaut. – Jis ir vėl gali tapti svarbus. Tačiau tokioms permainoms trukdo kai kurios reikšmingos kliūtys, tarp jų galvijų ir fermų tvarkymo problemos, vartotojų pasipriešinimas ir lėtai kintantys maisto vartojimo įpročiai“.
R.Garnaut savo išvadas grindė tyrimais, kuriais siekta įvertinti galimybę įprastus mėsinius galvijus ir avis Australijos ūkiuose pakeisti kengūromis. Šiuos gyvūnus jau dabar mėginama nedideliu mastu auginti mėsai.
Studijos išvadose teigiama, kad iki 2020 metų Australijos ūkininkai galėtų auginti 7 mln. mažiau galvijų, o avių skaičių sumažinti 36 milijonais. Tokiu atveju būtų sudarytos sąlygos dabartinę 34 mln. kengūrų kaimenę pagausinti iki 240 milijonų.
Išplėtotas kengūrų auginimas kompensuotų ir viršytų sumažėjusias avienos bei jautienos gamybos apimtis, o didėjant dujų emisijos kvotų kainoms šiuos gyvūnus auginti būtų dar pelningiau.
Pasak R.Garnaut ataskaitos, naminių gyvulių, ypač galvijų ir avių, išmetamos dujos sudaro maždaug 67 proc., žemės ūkio emisijų.
Kengūra laikoma nacionaliniu Australijos gyvūnu ir yra pavaizduota šalies herbe. Tačiau reguliuojant šių sterblinių žolėdžių skaičių kasmet išžudoma milijonai kengūrų, o iš jų mėsa daugiausiai gaminamas naminių gyvūnų ėdalas.
Sumanymas veisti kengūras mėsai vertinamas prieštaringai, tačiau daugelis sveiko gyvenimo būdo prisilaikančių Australijos gyventojų kengūrieną valgo ir dabar.
„Ji neriebi, turi daug baltymų ir yra labai švari, nes šiuos gyvūnus įmanoma auginti tik dideliuose aptvaruose“, – sakė Peteris Amptas iš Naujojo Pietų Velso universiteto aplinkos tyrimų instituto.
