LRT RADIJO klausytoja domisi, kaip apskaičiuojama, kiek vandens reikia vienam kilogramui mėsos užauginti. „Klausydamasi LRT RADIJO nugirdau, kad vienam kilogramui mėsos užauginti reikia 2000 litrų vandens. Veršelis tikrai neišgeria tiek vandens. Gal galite paaiškinti, kaip tai apskaičiuojama?“ – klausia ji.
LRT RADIJO žurnalistė Vaida Pilibaitytė, rengusi pokalbį apie mėsos pramonės poveikį aplinkai, papasakojo, kad į šį skaičių įtraukiamas ne tik tiesiogiai gyvūno suvartojamas vandens kiekis, todėl šis skaičius yra toks didelis.
„Vytauto Didžiojo universiteto daktarė Renata Dagiliūtė, su kuria kalbėjomės apie maisto pramonės poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, pristatydama šiuos skaičius, omenyje turėjo vandens pėdsaką. Vandens pėdsakas skaičiuojamas įvairiems maisto pramonės gaminiams atsižvelgiant į daugiau aspektų, nei gyvūno suvartojamas vandens kiekis“, – pasakoja V.Pilibaitytė.
Į šį skaičių įtraukiamas ir vandens, reikalingo pašarui pagaminti, kiekis (pvz., sojų pupelėms užauginti ir palaistyti), taip pat – kiekis vandens, reikalingo maisto pramonės įrengimams plauti, mėsai apdoroti, supakuoti, paskirstyti į prekybos vietas, produkto vartojimui, o pagal kai kurias skaičiavimo metodikas – net ir pakuočių sutvarkymui.
„Priklausomai nuo mėsos rūšies, mėsos kilogramui pagaminti kartais reikia nuo penkių tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litrų vandens. O jautiena išskiriama kaip ta mėsos rūšis, kurios poveikis aplinkai yra didžiausias“, – teigė šia tema laidą rengusi LRT RADIJO žurnalistė.
