Šiuo metu nusilpę, išsekę gyvūnėliai yra gydomi, pranešė muziejus. Pirmieji du – Kovukas bei Tidikas – jau sustiprėjo ir perkelti iš vadinamosios laboratorijos į baseiną, likę kiti keturi – Šaipė, Balandukas, Rikinė ir Bumbulis – dar glaudžiasi dviejose voniose muziejaus administracinėse patalpose. Jie patys maitintis dar negali, todėl dirbtinai maitinami trinta žuvies tyre su priedais per specialų zondą.
Visi šeši jaunikliai yra prižiūrimi veterinaro – jiems skiriami antibiotikai ir vitaminai. Dauguma iš jų sužaloti kirų, jaunikliai sveria mažiau nei ką tik gimę.
Baltijos jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus muziejaus darbuotojai priglaudžia ir slaugo kasmet. Atvežami gyvūnėliai dažnai būna leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Ruoniukų priežiūrai ir gydymui Aplinkos ministerija šiemet skyrė per 7,2 tūkst. eurų.
Dažniausiai pavasarį į muziejų atvežami ne daugiau nei du pasiklydę ruonių jaunikliai. Pasak muziejaus atstovų, tokią jų gausą šiemet lėmė šilta žiema.
„Rygos įlanka neužšalo ir ruonės buvo priverstos vesti vaikus ant kranto, o ne kaip įprastai, ant ledo. O čia jas ir žmonės galėjo išgąsdinti, ir jos pačios, ieškodamos žuvies, toliau nuplaukti, palikusios vaikus vienus. Kai jos vaikuojasi ant ledo, tai niekur toli plaukti ieškoti maisto nereikia – neria čia pat“, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.