Kylantis vandenynų lygis, didėjantis jų vandens rūgštingumas ir tirpstantys poliariniai ledynai veikia gyvūnų rūšis, kurioms jau anksčiau buvo sunku atlaikyti taršą ir buveinių nykimą, sakoma Pasaulio gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) studijoje.
„Žmonės – ne vieninteliai, kurių likimas sprendžiamas Kopenhagoje. Tam tikros gyvūnų rūšys, kuriomis žavimės, taip pat kenčia dėl mūsų taršos anglies dvideginiu“, – sakė viena iš studijos autorių, IUCN tyrėja Wendy Foden.
Ataskaitoje nagrinėjama, kaip klimato pokyčiai veikia dešimties gyvūnų rūšių išlikimo galimybes. Mokslininkai taip pat ištyrė, kokią šie veiksniai gali padaryti įtaką kietaodžių vėžlių, baltųjų delfinų, imperatoriškųjų pingvinų, lašišų ir atogrąžų koraliniuose rifuose gyvenančių žuvelių – jūrų klounų – populiacijoms.
Australijos simboliu tapusioms koaloms gresia badas. Tyrėjai nurodė, kad gausėjant anglies dvideginio atmosferoje eukaliptų lapų maistinė vertė mažėja. Klimato pokyčiai ypač smarkiai veikia Arkties ir Antarkties gyvūnų rūšis.
Žieduotieji ruoniai priversti migruoti toliau į šiaurę, nes Arkties vandenyno ledynai, kurie būtini šių gyvūnų jauniklių išlikimui, pastaruosius kelis dešimtmečius nuolat mažėjo. Panašių problemų patiria ir imperatoriškieji pingvinai, puikiai prisitaikę prie atšiaurių Antarktidos sąlygų. Mažėjant ledynų plotams, šiems paukščiams tampa sunkiau poruotis ir auginti jauniklius. Be to, didėjant vandens temperatūrai labai sumažėjo krilio – pagrindinio pingvinų ir kitų Antarktidos gyvūnų maisto šaltinio.
Tundros taip pat traukiasi, jos užleidžia vietą miškams, todėl rudosios lapės išplito toliau į šiaurę, kur konkuruoja su gerokai retesnėmis poliarinėmis lapėmis.
