Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kodėl draudžiama deginti pievas, kurios – erkių šaltinis?

Atšilus orams, suskumbame tvarkyti kiemus ir apie gyvenvietes esančias pievas. Neretai geras noras atnaujinti pievas, jose sudeginant pasenusius žolynus, lemia didelius ir pavojingus gaisrus. Taip sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Gaisro vietoje
Gaisro vietoje / Tomo Markelevičiaus nuotr.

LRT RADIJO klausytojas Juozas iš Simno domisi: „Kodėl draudžia deginti pievas? Jeigu jas leistų deginti, pievose neliktų erkių ir kurmiarausių.“

Nuomonė, kad, deginant pievą, daromas geras darbas gamtai, – klaidinantis mitas, mat iš to nėra jokios naudos. Taip atsako gamtininkas S.Paltanavičius. Jis priduria, kad žolės deginimas – nekultūringo žmogaus bruožas.

„Visų pirma, sudega paviršiuje esančios sėklos. Nukenčia paviršiniame dirvožemio sluoksnyje esantys bestuburiai, o būtent jie ir kuria tą derlingąjį dirvožemį. Teršiamas oras, kuriuo mes kvėpuojame. Niekas nėra įrodęs nė vienos naudos iš tokių gaisrų. Lietuvoje niekas nedegino žolės, toks įprotis atsirado pakankamai vėlai. Daugelis turbūt prisimename tuos laikus, kai būdavo bandoma dirbtinai suformuoti mąstymą skiepyti obelis į laukinius medžius ar veisti Lietuvoje žvėris, kurie šalyje negyvena, kad turėtume kailių. Galbūt išgyvendinkime iš mąstymo tokius dalykus“, – kalba S.Paltanavičius.

Specialisto patarimu, norint išties pasirūpinti pievomis rudenį, jas reikėtų nušienauti. Taip pieva atrodys kur kas gražiau nei juoda, vėjo pelenais pustoma dykynė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos