Vadinamieji „placebo mygtukai“ mechaniškai veikia, tačiau neatlieka jokios funkcijos. Tačiau Harvardo universiteto psichologijos profesorė Ellen Langer tikina, kad jie liftuose ir perėjose įtaisyti ne be priežasties – esą jie sukuria kontrolės iliuziją.
„Jie daro psichologinį poveikį. Veiksmų ėmimasis leidžia žmonėms pajusti, kad jie kontroliuoja situaciją. O tai – geresnis jausmas nei būti pasyviu žiūrovu“, – E.Langer sakė CNN.
E.Langer: „Jie daro psichologinį poveikį. Veiksmų ėmimasis leidžia žmonėms pajusti, kad jie kontroliuoja situaciją. O tai – geresnis jausmas nei būti pasyviu žiūrovu.“
„Kažką darydami paprastai jaučiamės geriau nei nieko nedarydami“, – pridūrė ji.
Vis išmanesni šviesoforai
Pasak Niujorko Transporto departamento atstovo spaudai, šiame JAV mieste veikia tik maždaug 100 iš 1 000 šviesoforų mygtukų pėsčiųjų perėjose. Šis skaičius pataraisiais metais stabiliai mažėjo: „The New York Times“ duomenimis, dar 2004 metais iš tūkstančio mygtukų veikė apie 750.
CNN rašo, kad pokyčių priežastimi galėjo tapti vis labiau intensyvėjantis eismas. Šviesoforai išdygo dar tuomet, kai gatvės būdavo kur kas mažiau „užkimštos“, todėl laikui bėgant šie mygtukai ėmė trukdyti sudėtingai eismo reguliavimo sistemai.
Ir nors mygtukų funkciją perėmė kur kas pažangesnės sistemos, pavyzdžiui, automatiniai šviesoforai ar transporto jutikliai, fiziniai mygtukai paprastai paliekami savo vietose.
Tokiuose JAV miestuose kaip Bostonas, Dalasas ir Siatlas vyksta panašūs procesai, tačiau ir čia paliekami vadinamieji „placebo mygtukai“.
Apie 6 000 šviesoforų turinčiame Londone pėsčiųjų perėjoje paspaudus mygtuką pasirodo signalas, raginantis palaukti, tačiau tai dar nereiškia, kad šviesoforas žaliai nušvis nors kiek greičiau.
„Turime perėjų, kuriose žalia šviesa užsidega automatiškai, tačiau vis tiek prašoma žmonių paspausti mygtuką, kadangi jis aktyvuoja tam tikras funkcijas“, – CNN teigė Londono transporto tinklo valdymo direktorius Glynnas Bartonas.
Tokios funkcijos, kaip, pavyzdžiui, garsinis šviesoforo signalas, padedantis regėjimo negalią turintiems asmenims pereiti gatvę, aktyvuojamas tik paspaudus mygtuką.
Tačiau vis daugiau šviesoforų integruojami į išmanias elektronines sistemas ir prisitaiko prie tam tikrų situacijų, pavyzdžiui, suteikia pirmenybę autobusams, jei šie vėluoja. Vadinasi, tokiu atveju mygtuko paspaudimas neturi jokio poveikio.
Kiti šviesoforai į mygtuko paspaudimą sureaguoja tik tam tikru paros metu.
Apgaulė liftuose
CNN rašo, kad gyvenantieji JAV turėjo pastebėti, jog dauguma lifto duris uždaryti skirtų mygtukų taip pat neveikia.
„Kalbant paprastai, liftu besinaudojantys asmenys paspaudę mygtuką neprivers durų užsidaryti greičiau“, – teigė Nacionalinės liftų pramonės atstovas Kevinas Brinkmanas.
JAV tam yra labai svarbi priežastis – 1990 metais priimtas Amerikiečių su negalia aktas.
„Įstatymas reikalauja, kad lifto durys išliktų atviros pakankamai ilgai, jog asmuo su negalia ar patiriantis judėjimo sunkumus, pavyzdžiui, esantis vežimėlyje ar su ramentais, spėtų saugiai patekti į liftą“, – pridūrė K.Brinkmanas.
Vadinasi, tol, kol nepraeis patekimui į liftą nustatytas laikas, durys ir neužsidarys, taigi mygtuko paspaudimas nieko nepakeis. Jį gali paspartinti tik ugniagesiai ir kitų pagalbos tarnybų darbuotojai, turintys specialų raktą ar kodą.
Tiesa, už JAV ribų šansai, kad mygtukas suveiks, yra didesni.
R.Fiala: „Mygtuko funkcionalumą – padeda jis greičiau uždaryti duris ar ne – apibrėžia pastato taisyklės ar klientas.“
„Mygtuko funkcionalumą – padeda jis greičiau uždaryti duris ar ne – apibrėžia pastato taisyklės ar klientas“, – tikino didžiausio pasaulyje liftų gamintojo „Otis“ atstovė Robin Fiala.
„Gerieji mygtukai“
Pasak profesorės E.Langer, „placebo mygtukai“ mūsų gyvenimui daro teigiamą poveikį, kadangi sukuria kontrolės iliuziją.
Be to, jie sukuria veiklos situacijose, kuriose neturėtumėme ką veikti – būtent todėl žmonės spaudžia lifto iškvietimo mygtuką net ir tuomet, kai jis jau paspaustas.
Prie pėsčiųjų perėjų jie mums suteikia daugiau saugumo priversdami atkreipti dėmesį į aplinką. Ir apskritai – mygtuko paspaudimas nereikalauja daug pastangų.
E.Langer: „Manau, kad yra gėdinga, jog žmonės juos vadina „placebo mygtukais“, ir dėl tokio pavadino galvoja, kad elgiasi kvailai. Šiame pavadinime slypi įsitikinimas, kad žmonės yra kvaili, jei juos spaudžia, ar kad šie mygtukai yra įdiegiami be jokios priežasties.“
„Manau, kad yra gėdinga, jog žmonės juos vadina „placebo mygtukais“, ir dėl tokio pavadinimo galvoja, kad elgiasi kvailai. Šiame pavadinime slypi įsitikinimas, kad žmonės yra kvaili, jei juos spaudžia, ar kad šie mygtukai yra įdiegiami be jokios priežasties“, – CNN sakė E.Langer.
„Mažų mažiausiai yra psichologinė priežastis, o kartais jie daro poveikį“, – pridūrė ji.
