LRT Radijo klausytoja domisi, kodėl nesuperkami stiklainiai. „Gal galėtume sužinoti, kodėl nė viena parduotuvė nesuperka stiklainių: nuo majonezo, žirnelių, kompoto? Jų susirenka labai daug. Produktus stengiamės pirkti stiklainiuose, nes geriau laikosi. Atiduoti kaip duženas – gaila, nes jų vertė – didesnė“, – sako LRT Radijo klausytoja.
Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėjos teigimu, stiklo atliekomis atsikratyti galima, išmetant jas į rūšiavimo konteinerius, nuvežant į didelio gabarito atliekų surinkimo aikšteles.
„Kai kuriuose Lietuvos miestuose veikia „ekotaškai“, kuriuose stiklo atliekos taip pat priimamos iš gyventojų, o gyventojams sumokama tam tikra dalis pinigų“, – pasakoja L. Zukė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad dalis stiklinių pakuočių šiuo metu yra panaudojamos pakartotinai, veikia daugkartinių gėrimų pakuočių sistema.
„Ji veikia nuo 2006 m. Taip pat nuo 2016 m. vasario 1 d. planuojama ir vienkartinių gėrimų pakuočių sistema. Bus surenkamos vienkartinės plastikinės stiklinės, plastikinės ir metalines pakuotės, kurių talpa bus didesnė nei 100 ml bet mažesnė nei 3 l“, – žada Aplinkos ministerijos atstovė.
Ji pažymi, kad stiklas yra visiškai perdirbama medžiaga. „Iš 1 kg stiklo gaunamas 1 kg stiklo naujiems gaminiams, todėl nebaisu, jei jis sudūžta. Atliekų tvarkytojai stiklą nuveža perdirbėjams, kurie perdirba ir pagamina naujus stiklo gaminius“, – teigia pašnekovė.
