„Aiškiai nesame apsisprendę, ar esame tikintys katalikai. Ir turbūt retas drįstų tvirtinti, kad yra ateistas ir materialistas. Todėl šiems žmonėms, kurie nei tiki, nei netiki, visokie burtai, pranašystės, astrologija daro didelę įtaką, ir jie yra linkę tuo tikėti“, – tvirtina G. Navaitis.
Jo teigimu, psichologų nestebina bandymai prognozuoti ateitį, nes tai esą nieko naujo – maždaug prieš 60–70 metų buvo nustatytas Barnumo efektas. Barnumas – tai Amerikos šou verslo atstovas, siūlydavęs žmonėms įvairias prognozes, ir jiems jos atrodydavusios įtikinamos.
G. Navaitis pasakoja, kad psichologas, vardu Bertramas Foreris, vieno eksperimento metu visiems studentams davė „kiek miglotą“ tekstą ir paprašė 5 balų sistemoje įvertinti, kiek tas tekstas tikslus, kiek teiginiai jame atitinka respondentus. Visiems buvo duotas tas pats tekstas, tačiau pateiktas kaip individualus, neva skirtas konkrečiam žmogui. Studentai tekstą įvertino gana aukštu balu – 4,5.
Kaip pasiekiamas toks įtaigumas? Ir sykiu kodėl horoskopų pranašystės atrodo tokios įtaigios, lyg išties būtų būtent apie mus?
„Tai padaroma labai paprastai. Tiesiog pateiksiu porą sakinių iš mano jau minėto teksto ir pagalvokite, ar jie jums tinka: „Kartais abejojate savo sprendimais“, „Apribojimai jums nepatinka“, „Esate buvęs pernelyg atviras“, „Kai kurioms jūsų svajonėms trūksta realizmo“, „Vienas iš jūsų tikslų – stabilumas“... Jei aš būčiau pasakęs, kad šitą „horoskopą“, „pranašystę“ parinkau atsižvelgdamas į žvaigždes, jūsų gimimo datą ar dar kokius nors kitus požymius, jūs turbūt būtumėte sakęs – kaip aš tiksliai pataikiau. Juk sutinkate, kad buvo išvardinti jūsų požymiai?“ – retoriškai klausia psichologas.
Anot jo, tai, kad žmonės vis dar tiki įvairiomis prognozėmis, lemia gyvenimas „pilkoje zonoje“. „Aiškiai nesame apsisprendę, ar esame tikintys katalikai. Ir turbūt retas drįstų tvirtinti, kad yra ateistas ir materialistas. Todėl šiems žmonėms, kurie nei tiki, nei netiki, visokie burtai, pranašystės, astrologija daro didelę įtaką, ir jie yra linkę tuo tikėti“, – sako G. Navaitis. Psichologo nuomone, jei žmonės turėtų aiškesnes pažiūras, norinčių tikėti prognozėmis būtų mažiau.
Paklaustas, ar, kaip specialistas, pastebi, kad, baigiantis metams ar prasidėjus naujiems, žmonės labiau žvalgosi į prognozes, G. Navaitis svarsto – sunku pasakyti, galbūt žmonėms šiuo metu įvairiausių prognozių paprasčiausiai siūloma daugiau. „Kadangi jų viešojoje erdvėje atsiranda daugiau, jos tuo metu daugiau ir vartojamos. Bet ar tikrai jų tiek daug reikia, ar yra toks pageidavimas? Manau, kad tai – kone lengviausiai kuriama pranešimų rūšis“, – pastebi psichologas.
