Raudonas sąskaitas apmoka greičiau
Reikėtų pamiršti juodai baltus užrašus, nes HP tyrimai rodo, kad spalvotą tekstą žmonės įsimena 70 proc. greičiau, o spalvotas leidinys pritraukia 80 proc. daugiau skaitytojų. Be to, spalvoto prekės ženklo atpažinimas yra 80 proc. didesnis nei juodai balto.
Tinkamai parinktis spalvos padeda pasiekti norimą rezultatą – 53 proc. respondentų pritarė teiginiams, kurie buvo užrašyti žalia spalva, kai juodai užrašyti teiginiai sulaukė pritarimo tik iš 36 proc. apklaustųjų.
Automobilių pramonės pradininkas Henry Fordas sakė: „automobilis gali būti bet kokios spalvos, svarbu, kad jis būtų juodas.
Na, o dabar faktas, kuris turėtų patikti skolų neatgaunančioms įmonėms: sąskaitos išrašytos raudonai 30 proc. paspartino atsiskaitymo laikotarpį.
Spalvų reikšmes atpažįsta visame pasaulyje
Lietuvos grafinio dizaino asociacijos valdybos narys prof. Audrius Klimas pritaria minčiai, kad žmonių gebėjimą skirti spalvas ir suteikti joms įvairias reikšmes puikiai išnaudoja gamintojai, dizaineriai ir reklamų kūrėjai.
„Kartais mes naudojame spalvas automatiškai. Juk niekam ne paslaptis, kad raudona reiškia STOP, t.y. mes tai priimame kaip duotybę, nors raudonos spalvos draudžiamoji prasmė tam tikruose kontekstuose atsirado ne iš karto. Taigi, šalia mokslininkų, spalvos poveikio studijų spalvų reikšmes šlifavo ir pats gyvenimas“, - sako grafinio dizaino specialistas.
Pasak jo, nors spalva nėra svarbiausias reklamos pranešimo komponentas, tačiau kai kuriais atvejais jis gali būti panaudojamas labai efektyviai. „United colors of Benetton“– ne tik pavadinimas „spalvotas“, bet ir kai kurios reklamos pagrįstos spalvų suvokimu ir jų nešama prasme.
„Globalizuotame pasaulyje tautiniai ar rasiniai spalvų suvokimo skirtumai tampa nereikšmingi – „Coca Cola“ raudona spalva galioja visame pasaulyje. Automobilių pramonės pradininkas Henry Fordas sakė: „automobilis gali būti bet kokios spalvos, svarbu, kad jis būtų juodas“. Ši posakis galioja ir tekstų bei fonų spalvoms.
Svarbu, kad būtų sukurtas pakankamas kontrastas tarp teksto ir fono. Nemanau, kad žurnalo skaitytojas būtų patenkintas, priverstas skaityti raudoną tekstą žaliame fone“, - teigia A. Klimas.
Spalvoms prasmę suteikia ir istorija
Anot specialisto, spalvas reklamoje, spaudoje ar knygų leidyboje sąlygoja bendra produkto koncepcija, t.y. produkto ženklodaros, ar marketingo idėjos.
„Produktais prisotintos rinkos ir vartotojai kartais ieško visiškai netipiškų sprendimų – rožiniai automobiliai, juodos ledų pakuotės, balti alaus buteliai…“, - netradicinius spalvų panaudojimo būdus vardija A. Klimas.
Profesorius mano, kad nėra vengtinų spalvų, yra tik blogas spalvų naudojimas, kai pažeidžiamos spalvos prigimties galimybės atskirti tekstą nuo fono, vieną produktą nuo kito, sukurti tinkamą emocinę aplinką. Pasak jo, kartais tai daroma sąmoningai, o dažniausiai – nesuprantant spalvų funkcinės reikšmės.
„Žinoma, kai kada politika ir pasaulio istorijos poveikis spalvas padaro „kaltomis“ – rudą spalvą pokario Vokietijoje, ar raudoną – šiandieninėje Lietuvoje. Lygiai taip pat gali susiformuoti ir „teigiamos“ spalvos. Pavyzdžiui, stereotipiškai lietuviška laikoma žalia spalva. Greičiausiai, tam pasitarnavo Žalgirio mūšis...“, - spėja profesorius.
