Kada geriausia statyti šiltnamį?
Paprastai žmonės šiltnamius stato pavasarį arba rudenį, tačiau griežtų taisyklių, kada optimaliausias laikas statyti šiltnamį nėra. Viskas priklauso nuo oro sąlygų, kurios kiekvienais metais stebina savo kaita. Šiais metais pavasaris gana ankstyvas, todėl ir darbus rekomenduojama pradėti anksčiau. „Svarbiausia palaukti, kol praeis įšalas ir žemė pradžius. Toje vietoje, kurioje žiemą pūpsojo solidus sniego sluoksnis, žemė būna mažiau įšalusi, tai reiškia, kad ten jau galima pradėti pirmuosius šiltnamio montavimo darbus.“ – pataria šiltnamiais (ir ne tik) prekiaujančios didžiausios elektroninės parduotuvės Lietuvoje Pigu.lt specialistai.
Kur statyti šiltnamį?
Šiltnamyje auginamos daržovės bei kiti augalai turi gauti daug saulės, todėl šiltnamiai turėtų būti statomi labiausiai saulės apšviestoje kiemo ar sodo vietoje. Patyrę daržininkai rekomenduoja šiltnamį statyti taip, kad jo galai būtų nukreipti į šiaurę ir pietus, o šonai turėtų būti apšviesti rytinės ir vakarinės saulės. Be to, būtų idealu, jei šiltnamio neužstotų medžiai, pastatai, pavėsinė ar kiti objektai. Jei ant šiltnamio kris šešėlis, žemė jame bus nuolatos drėgna, todėl gausus derliaus galima nesitikėti.
Dėmesį reiktų atkreipti ir į dirvožemį. Derlius išties nedžiugins, jei šiltnamis bus pastatytas ant molingos žemės. Tad, jei nėra galimybės žemės pakeisti, geriau šiltnamiui parinkti kitą vietą. O štai užuovėja rūpintis nereiktų. Pasak Pigu.lt specialistų, daugumai šiuolaikinių šiltnamių nebereikia iš betono išlieto pamato, nes jie turi specialius atraminius pamatus, prie kurių yra tvirtinamos į žemę įkasamos kojelės, stabiliai laikančios šiltnamį. Šiuolaikinių šiltnamių konstrukcija puikiai apgalvota, todėl vėjas jos tikrai neišraus.
Kokie būna šiltnamių tipai?
Žiemą nuo arkinių šiltnamių sniegas nukrenta paprasčiau, tuo tarpu, sniegą nuo šlaitinių šiltnamių gali tekti nuvalyti.
Šiltnamius galima skirtyti į dvi grupes – arkinius ir šlaitinius. Šiltnamio pasirinkimas labiausiai priklauso nuo daržininko individualaus skonio ir finansinių galimybių. Arkiniai šiltnamiai turi labai nesudėtingą konstrukciją, todėl juos galima sumontuoti patiems, tuo tarpu, šlaitiniai šiltnamiai yra sudėtingesni, brangesni, o jų statyba užima daugiau laiko. Kita vertus, profesionalai perspėja, kad renkantis šiltnamio formą, reiktų apgalvoti ir tai, kokie augalai jame bus auginami. Jei daržininkas planuoja auginti paprikas, pipirus, špinatus ar žemaūgius pomidorus, galima apsiriboti ir neaukštu arkiniu šiltnamiu, tačiau, jei šiltnamyje bus auginami agurkai, aukštesnių veislių pomidorai, šiltnamio sienų aukštis turėtų siekti bent 1.60 m.
Galiausiai, reikia paminėti, kad, renkantis šiltnamio formą, būtina atsižvelgti ir į jo priežiūros subtilybes. Žiemą nuo arkinių šiltnamių sniegas nukrenta paprasčiau, tuo tarpu, sniegą nuo šlaitinių šiltnamių gali tekti nuvalyti. Žinoma, viskas priklauso ir nuo kritulių tipo, gausos bei kitų oro sąlygų. Jei šlapio sniego iškrito pakankamai daug, jį teks valyti ir nuo arkinio, ir nuo šlaitinio šiltnamio.
Kokią vėdinimo sistemą pasirinkti?
Dalis šiuolaikinių šiltnamių turi automatines vėdinimo sistemas, o tiksliau automatinius stoglangius, kurie atsidaro tada, kai temperatūros davikliai nustato, kad oro temperatūra šiltnamyje pakilo aukščiau nustatytos ribos. Tad daržininkui nereikia rūpintis, kad augalai šiltnamyje perkais ar net sudegs. Visgi, tokie modernūs šiltnamiai nėra labai pigūs, todėl visada galima rinktis ir paprastesnes vėdinimo sistemas – mechaninius stoglangius, langus ar dviejų dalių duris, kurių viršutinę dalį galima naudoti kaip orlaidę.
Kokią šiltnamio dangą rinktis?
Šiltnamiai gali būti dengiami stiklo, polietileninėmis ir polikarbonatinėmis dangomis. Pastaroji danga turi oro tarpą, todėl pasižymi itin geromis šilumos savybėmis – temperatūra šiltnamio viduje svyruoja nežymiai, paprastai oro temperatūra nepakyla aukščiau 30 laipsnių karščio, o tai reiškia, kad nėra pavojaus augalams. Be to, ši danga puikiai apaugo šiltnamį nuo netikėtų pavasarinių šalnų, kurių metų oro temperatūra nukrenta maždaug iki -4 – -5 laipsnių šalčio. Žinoma, šiltnamis turi būti sandarus.
Stiklinė šiltnamio danga ilgaamžė, tačiau gana ribota, nes stiklas tinka tik šlaitiniams šiltnamiams. Be to, stiklinius šiltnamius sudėtinga prižiūrėti, ypač šaltuoju metų laiku: atvėsus orams, patartina išimti šiltnamio stiklus, nes į tarpelius tarp stiklų gali pribėgti vandens, jam šąlant, iškyla stiklo skilimo tikimybė. Tada stiklus teks keisti, nes jie nebeatliks savo svarbiausios funkcijos – nesulaikys šilumos šiltnamio viduje. Panaši situacija ir su sniegu ant šiltnamio stogo. Jei sniegas nebus valomas, stiklas gali neatlaikyti spaudimo ir įlūžti.
Polietileninė danga pati populiariausia, daugelį daržininkų ji žavi gana patrauklia kaina, ja nesunku uždengti šiltnamį arba perdengti, kai susidėvi. Priklausomai nuo plėvelės tankio ir kokybės, ši danga gali sėkmingai tarnauti 1-4 sezonus. Stiprios armuotos plėvelės, sutvirtintos propileniniu siūlų tinkleliu, eksploatacijos laikas būna 2-3 kartus ilgesnis, tiesa, ir kaina maždaug tiek pat kartų yra didesnė. Nusprendus pasirinkti polietileninę dangą, būtina atminti, kad nevėdinamame šiltnamyje oro temperatūra gali pakilti aukščiau +40 laipsnių karščio, todėl kyla pavojus augalams. Tuo tarpu, spustelėjus pavasarinėms šalnoms, reikia naudoti papildomą apsaugą – agro plėvelę, kuri apsaugotų augalus nuo šaltuko.
