Dabar situacija yra tokia. Stacionarūs kompiuteriai yra labai nebrangūs ir prieinami beveik visiems. Kompiuterį galima el. parduotuvėse įsigyti vos už 200 -300 eurų. Tokia situacija vystysis ir toliau, todėl artimiausioje ateityje matysime dar pigesnius kompiuterius.
Nešiojami kompiuteriai gali susidurti su analogiška situacija, nes tiek ekrano, tiek procesorių technologijos kas metai pinga, o tai neišvengiamai mažina ir nešiojamų kompiuterių kainas. Žodžiu, kainos mažės už tam tikrą galią ir vis daugiau ir daugiau žmonių galės sau leisti įsigyti kompiuterį.
Kas toliau?
Kompiuterio dydis
Kuo mažesnis kompiuteris, tuo daugiau galimybių sudėti jį į laikrodžio dydžio prietaisą. Dydis irgi ir toliau mažės, nors atrodo, kad jau nebėra kur. Vos į delną telpantis kištukinis kompiuteris, kuris HDMI jungtimi prijungiamas prie televizoriaus, jau dabar muša visus kompiuterio dydžio rekordus. Maža to, ant jo dar telpa ir USB lizdas bei dar 10 kitų funkcijų atliekama iš tokio keliolikos centimetrų dydžio mažylio. Tai ateities darbo kompiuteris, kai jį galima nešiotis su savimi visur, kur tik yra ekranas.
Kompiuterio dydis negali būti mažinamas iki begalybės, nes atitinkamai turi mažėti ir tranzistoriai, kurių technologija yra pagrįsti šiuolaikiniai kompiuteriai. Čia galima prieiti kompiuterių vystymosi ribą, todėl jau dabar mokslininkai ieško naujų būdų perkelti greitus ir didžiulius kiekius skaičiavimų į kitokią formą. Kol kas kalbama apie tris galimas kompiuterių formas: optinius, kvantinius ir organinius.
Optiniai kompiuteriai
Duomenys gali būti perduoti ne tik siliciu padengtais kanalais, bet ir šviesa. Vietoj tranzistorių galėtų būti naudojami specialūs įrenginiai, kurie apdorotų fotonų perduodamą informaciją. Apie tai mokslininkai kalba jau kelis dešimtmečius, tačiau tai gali likti kalbomis. Optinis duomenų perdavimas nėra labai tvarus. Perdavimo metu gali į aplinką išeiti net 30 proc. energijos. Tai reikštų, kad dalis duomenų kažkur dingtų. O tai neatleistina. Dėl to ši technologija turėtų būti gerai ištobulinta iki pakeičiant įprastinę kompiuterio veikimo esmę.
Kvantiniai kompiuteriai
Dar vienas efektyvus skaičiavimo būdas yra laikomas kvantinis skaičiavimas. Duomenys čia perduodami ne bitais, o kubitais. Nepaisant dešimtmečių tyrimų, šis būdas išlieka vis dar teorinis, nes praktiškai pagaminti kvantinį kompiuterį dar negalima. Tiesa, mokslininkai eksperimentavo su deimantais ir kitomis medžiagomis, kurių molekulėse ir buvo vykdomi visi skaičiavimai.
Kol kas kvantinių skaičiavimų tyrimai tik vyksta ir iki praktinių veiksmų dar gana toli. Tokių galingumų kompiuteriai pirmiausiai bus naudojami kariniais ir valstybiniais tikslais (jų galimybės leidžia lengviau atkoduoti užšifruotus duomenis), todėl šios technologijos panaudojimas galutiniams vartotojams vis dar miglotas.
Organiniai kompiuteriai
Arba DNR kompiuteriai. Jau pats pavadinimas sako, kad tai kompiuteriai, kurie veikia DNR lygiu. Nesvarbu, ar žmogaus ar kito gyvūno, tačiau apie DNR ląstelių gebėjimus kaupti duomenis žinoma jau kuris laikas. Lieka tik sugalvoti, kaip tą mechanizmą panaudoti saviems tikslams. Skamba juokingai – žmogus-diskas...
Visi trys kompiuterių veikimo būdai vis dar tiriami ir analizuojami tiek teoriniu lygmeniu, tiek praktiniu, tad gali praeiti dar keli dešimtmečiai, kol vienas jų būtų ištobulintas pakankamai, kad iš karinių laboratorijų būtų galima perkelti į kiekvienus namus.
Kur kas artimesnės ateities perspektyvos yra kur kas aiškesnės.
SSD diskų dominavimas
Atmintis – viena iš pagrindinių kompiuterio elementų, nuo kurios priklauso kompiuterio kaina. Pavyzdžiui, jei nešiojami kompiuteriai yra su 1 TB HDD, jų kaina bus tokia pati, kaip su 128 GB SSD disku. Skirtumas – 8 kartai, o kaina ta pati. SSD privalumai prieš HDD yra akivaizdūs, ypač, kai kalba eina apie nešiojamus daiktus ir net rūbus. Taigi, artimiausioje ateityje stebėsime HDD išstūmimą. Jis gali užtrukti. Juk iki šiol gaminami nauji mygtukinių mobiliųjų telefonų modeliai, kai visur karaliauja išmanieji be jokių klavišų...
Veikimas su bet kokiu ekranu
Ekranų gamintojai LG, Sharp, Samsung intensyviai dirba tobulindami savo ekranus. Jau dabar ekraną galima susisukti kaip popierių ir jis vis dar rodo... Tai pirmieji ateities žingsniai dėl kurių kompiuteriai taps suderinami su bet kokiais ekranais. Liko tik atsikratyti laidų ir jungčių. Prieini prie viešo ekrano, perduodi savo kompiuteriui arba išmaniajam balso komandą „poruotis“ ir gali viską matyti ekrane ir dirbti.
Virtualiųjų akinių era tik prasideda, tačiau kas galėtų paneigti, kad VR akiniai gali visavertiškai pakeisti eilinį ant stalo stovintį monitorių?
Belaidė energija
Vienas laukiamiausių išradimų, galintis pakeisti viską, ką matome aplink. Nebereikės laidų ir elektros linijų, kad įrenginiai, tarp jų ir kompiuteriai, gautų reikalingą energijos kiekį. Tai aktualu ne tik nešiojamiems kompiuteriams, bet ir stacionariems. Dar aktualiau – vis besivystantiems planšetiniams kompiuteriams, kurie pamažu tampa mūsų buities neatskiriama dalimi.
Prognozės prognozėmis, tačiau būtina atsižvelgti ir į rinkos poreikius. Mūsų pasauliui gresia ekologinė katastrofa, todėl daugybė technologijų turi būti perorientuota į švaresnes ir mažiau išteklius naudojančias. Tai gali atverti naujų galimybių arba užverti duris senoms, pigioms ir... kenksmingoms. Kompiuteriai gali būti ekologiški? Vargu, nes daugelis komponentų gaunami naudojant itin daug cheminių medžiagų ir procesai ne patys „švariausi“.
Kol kas gėrėkimės fantastinių filmų kūrėjų išmone ir turėkime omenyje, kad kompiuteriai yra pagalba mums, žmonėms, o ne atvirkščiai.
