– Ar skaičiuojate, kiek kaktusų yra Jūsų kolekcijoje, ar ne tai svarbiausia?
– Tikrai ne tai svarbiausia. Galiu pagąsdinti – iš viso vazonėlių namuose yra daugiau kaip 500.
Galiu pagąsdinti – iš viso vazonėlių namuose yra daugiau kaip 500.
– Kaktusai – ypatingi augalai. Dygliuoti, atrodo nedraugiški, rečiau žydi, kai kurie žiedus praskleidžia tik kelioms valandoms ir naktimis. Bent jau taip rašoma teorijoje. Turbūt tai patvirtinsite. Kodėl žmonės mėgsta kaktusus?
– Kaktusai yra įspūdingi savo ar dyglių forma, spalva, augimo būdu. Visa tai skiriasi. Turbūt, visa, kas nepažįstama ir nebūdinga mūsų klimato zonai, traukia žmones.
– Kalbama, kad tie, kurie kambariuose turi televizorių, kompiuterį (o neturinčių dabar jau sunku rasti), ant palangės arba šalia tos įrangos turėtų pasistatyti po kaktusą. Ar tai mitas?
– Manau, kad tai mitas. Pasistatykite plastikinį kaktusą prie kompiuterio ir efektas bus toks pats. Turiu priminti, kad Lietuvos edukologijos universiteto vyriausioji botanikė Teresė Jokšienė yra pasakojusi apie augalus, kurie geriausiai valo kambarių orą, sugeria kai kurias nuodingas medžiagas. Kaktusų tame sąraše nebuvo. Manau, kad geresnį efektą gautumėte šalia kompiuterio pasistatę chlorofitą, o ne kaktusą.
Skiriasi ne tik kaktusų forma, bet ir augimo sąlygos. Yra kaktusų, kurie auga aukštikalnėse ir pakenčia temperatūrų svyravimus, kai dieną yra 40 laipsnių šilumos, o naktį – nulis ar netgi minusinė temperatūra.
– Vadinasi, kaktusas dažniau auginamas dėl grožio. Jų įvairovė didžiulė. Tai turbūt labai vilioja kaktusų kolekcininkus?
– Tai labai imponuoja. Rūšys skaičiuojamos šimtais tūkstančių, o kaktusai auga nuo Meksikos šiaurės iki Argentinos pietų – praktiškai visame Pietų Amerikos žemyne. Sąlygos ten labai įvairios – nuo pusdykumių iki kalnų.
Skiriasi ne tik kaktusų forma, bet ir augimo sąlygos. Yra kaktusų, kurie auga aukštikalnėse ir pakenčia temperatūrų svyravimus, kai dieną yra 40 laipsnių šilumos, o naktį – nulis ar netgi minusinė temperatūra. Augimo sąlygų įvairovė sukuria kaktusų formų ir spalvų įvairovę. Augintojas susiduria su šiokiu tokiu iššūkiu – kaip kambario sąlygomis turėti gražiausiai atrodantį augalą.
– Dabar kaktusams labai svarbus periodas – jie pas mus miega, nors jų gimtinėje dabar vasara.
– Tie, kuriuos auginame kambariuose, jau yra prisitaikę prie mūsų klimato zonos. Bet kuriuo atveju pats tamsiausias žiemos laikotarpis yra ramybės laikotarpis. Jeigu neturime sąlygų laikyti kaktusų kažkur, kur jie galėtų žiemoti žemesnėje temperatūroje, tokias sąlygas reikėtų pabandyti suteikti kambaryje. Reikėtų pastatyti pačioje vėsiausioje buto vietoje ir praktiškai nelaistyti.
Kaktusų nelaistome nuo maždaug spalio vidurio ar pabaigos iki kovo vidurio ar pabaigos. Galima neduoti nė lašo vandens, nebent pastebite, kad augalas labai susiraukšlėjo ir vandens prašo. Tada nedidelę porciją, lašiuką, arbatinį šaukštelį ar du jam galima pavarvinti, kad jis atstatytų savo ląstelių formą.
– Ar vėsi vieta gali būti ant palangės, ar krentanti šviesa kenkia?
– Kuo vieta vėsesnė, tuo apšvietimas turėtų būti mažesnis. Jeigu namuose turite tokią vietą, kurioje temperatūra siekia apie 2–7 laipsnius šilumos, ji tinkama. Ten, pavyzdžiui, garaže ar rūsyje su nedideliais langeliais, galėtų būti prietema.
Kita vertus, reikėtų grįžti prie kaktusų įvairovės. Netgi kaktusams reikalinga skirtinga žiemojimo temperatūra. Jeigu ežiažvakiai galėtų žiemoti, esant nulio laipsnių temperatūrai, kai kurios mamiliarijos arba melokaktusai jau turėtų žiemoti ne žemesnėje nei 13–15 laipsnių temperatūroje.
– Turbūt nuo sėkmingo žiemojimo priklausys, kaip kaktusai prabus ir kraus žiedus?
– Be abejo. Labiausiai nuo žiemojimo priklauso žydėjimas. Teisingai nepailsėjęs kaktusas tiesiog kitaip krauna žiedus. Kai kurie kaktusai, stovintys 15–18 laipsnių temperatūroje ant saulėtos palangės, jau dabar pradeda žydėti. Tai daro kai kurios mamiliarijos. Rebutijos irgi jau greitai pradės žydėti.
Labiausiai nuo žiemojimo priklauso žydėjimas. Teisingai nepailsėjęs kaktusas tiesiog kitaip krauna žiedus.
Norėčiau augintojams priminti, kad dabar pats geriausias metas persodinti kaktusus, nes prieš persodinimą jų reikėtų nors penkias dienas nelaistyti. Jeigu kaktusus laikote vėsiai, vadinasi, jie nelaistyti jau porą mėnesių. Po persodinimo kaktuso vėl negalima laistyti bent savaitę, kol užsitraukia smulkių šaknelių žaizdelės.
Jeigu persodinsite savo kaktusą dabar, jis miegos ir šio proceso nepajus, nėra galimybių sukelti šaknų puvinius. Kai jis prabus kovo viduryje ar pabaigoje, kaktusas iš karto augs naujame substrate, turės daug jam skirtų maisto medžiagų. Sutaupysite dvi–tris augimo savaites, bus ilgesnis augimo sezonas.
– Dėl ko reikėtų persodinti kaktusus?
– Augalui reikia maisto medžiagų. Substratas supuola, prie šaknų patenka mažiau oro. Tai lėtina augimą. Ypač dėmesį reikėtų atkreipti, jeigu pernai ar net dvejus metus kaktusas visiškai nepaaugo. Jis tokiu būdu duoda ženklą – būk geras, persodink mane. Galbūt reikėtų persodinti į šiek tiek didesnį vazonėlį, tačiau tuo taip pat nereikėtų piktnaudžiauti.
Augalui reikia maisto medžiagų. Substratas supuola, prie šaknų patenka mažiau oro. Tai lėtina augimą. Ypač dėmesį reikėtų atkreipti, jeigu pernai ar net dvejus metus kaktusas visiškai nepaaugo.
Persodinant dabar, kai žemė sausa, senas substratas labai lengva nubyra nuo šaknų, nereikia jėga gramdyti, šalinti. Iškėlę savo kaktusą iš vazonėlio, pamatysite, ar šaknys kuokštinės, ar morkos tipo. Jeigu šaknys kuokštinės, vadinasi, augalui galima parinkti platesnį ir žemesnį vazonėlį. Jeigu šaknis kaip morka, reikia siauresnio ir aukštesnio vazono. Dabar yra galimybė, netraumuojant augalo, sužinoti, ką auginote, jei iki šiol dar nežinojote.
– Labai įdomiai pasakėte – galite sužinoti, ką auginate. Turite omenyje, būtent šaknis?
– Dauguma mamiliarijų turi kuokštines šaknis. Jas geriausia sodinti į žemus platesnus vazonus. Jeigu, pavyzdžiui, turite echinopsį (tai kaktusas, kurį visi paprastai žino, kuris gausiai žydi), jis galėtų augti riebesnėje žemėje ir didesniame vazone. Švelnioji kresnuolė turi liemeningas šaknis – būtent tokią storą, morkos formos šaknį. Vadinasi, jai geriau tiktų aukštesnis, siauresnis vazonas ir mineralinis substratas. Tuomet šaknis nesupūtų.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį tiems, kurie pirmą kartą gauna dovanų ar įsigyja kaktusėlį?
– Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, iš kur augalas atkeliavęs. Jeigu tiesiog iš kito augintojo namų, jis greičiausiai bus pasodintas į kaktusui tinkamą substratą ir užteks juo tiesiog džiaugtis. Jeigu kaktusiuką gaunate dovanų arba nusiperkate prekybos centre, yra keletas pirmų būtinų darbų.
Negalima tokio kaktuso iš karto statyti prie kitų gėlių. Reikėtų apžiūrėtų, ar nėra kenkėjų, bent porą savaičių jį stebėti, galbūt net prie kompiuterio pasistačius. Antras privalomas darbas – persodinti. Kone 99 proc. augalų, parduodamų pas mus, atkeliauja iš Olandijos, kur jie auginami vadinamajame kelioniniame substrate. Tai dažniausiai yra durpė arba durpė maišyta su perlitu.
Durpė kaktusų auginimui visiškai netinka. Galiu pateikti labai vaizdų pavyzdį iš savo praktikos – man tiesiog atidavė dubenį su aštuoniais kaktusais, kurie ten buvo auginami dešimt metų. Per tuos metus jie nepaaugo nė vieno centimetro. Manęs klausė – kas yra. Tie kaktusai iš parduotuvinių vazonėlių buvo tiesiog sukišti į didesnį dubenį su tokia pačia durpe. Jie sugebėjo egzistuoti, bet nepajėgė nei paaugti, nei numirti.
– Kaip dauginti kaktusus?
– Pats smagiausias būdas – sėklomis, nes tai iššūkis augintojams. Be to, padauginęs iš sėklos, paprastai gauni tą augalą, kurio iš tikrųjų norėjai. Taip pat galima dauginti vadinamaisiais vaikučiais, bet ne visi kaktusai juos užsiaugina, todėl kai kurių kaktusų tiesiog neįmanoma tokiu būdu padauginti. Dar vienas būdas, geriausiai tinkantis stulpiniams kaktusams, – jeigu kaktusas užaugo labai didelis, galima jį supjaustyti gabalais, juos apdžiovinti ir pasisodinti. Turėsite daug „stulpiukų“.
– Ar šis procesas nesudėtingas, ar vis dėlto reikėtų būti patyrusiu augintoju?
– Iš tiesų tai gali bandyti kiekvienas, nes kaktusai labai kantrūs augalai. Pjaustant kaktusus tiesiog reikėtų pjūvius apdžiovinti, susodinti į labai rupų substratą, kuriame 60 proc. sudaro kokia nors mineralinė uoliena, žvyras. Laistyti geriau į lėkštutę ir labai simboliškai, kol pamatome, kad augalas leidžia šaknis.
