Netinkamai tvarkomos atliekos, kurių kiekvienais metais tik daugėja, turi neigiamos įtakos gamtai, teršia dirvožemį ir vandenį, prisideda prie klimato kaitos pokyčių ir šiltnamio efekto. Žinoma, atliekų tvarkymas reikalauja papildomų finansinių kaštų, tačiau tinkamai sutvarkyti atliekas yra pigiau nei ateityje spręsti aplinkos taršos problemas.
Jeigu turite organinių atliekų
Daugelis sodų šeimininkų, kurie puoselėja aplinką, daržus ar rūpinasi veja aplink namą, kiekvieną pavasarį ir rudenį susiduria su atliekų tvarkymo problema. Kur padėti išrautas piktžoles, nupjautą veją, vaisių atliekas ar sugrėbtus lapus? Visas šias atliekas už atitinkamą mokestį galima pristatyti įmonėms, kurios tvarko žaliąsias atliekas, tačiau yra ir kitas variantas – kompostavimas. Kompostuodami organines atliekas ne tik sutaupysite vieną kitą eurą, bet ir patys pasigaminsite labai naudingos ir ne itin pigios trąšos – komposto.
Jei apie kompostą nieko neišmanote, turėtumėte žinoti, kad kompostavimas – tai procesas, kai pati gamta perdirba atliekas. Kompostavimo procesą taip pat galima apibūdinti kaip organinių atliekų skaidymą, kur visą darbą nudirba mikroorganizmai ir kiti bestuburiai, pavyzdžiui, sliekai ar sraigės. Komposto augalams ir dirvai niekada nebūna per daug, tačiau tai gana brangi natūrali trąša, ypač tada, kai jos reikia daug. Be to, kompostas, priešingai nei mineralinės trąšos, neturi neigiamos įtakos nei aplinkai, nei daržovėms ar kitiems augalams. Ši natūrali trąša ženkliai palengvina molingos žemės struktūrą bei pagerina deguonies laidumą, o smėlingose – neleidžia išgaruoti drėgmei ir atstato nualintą dirvą.
Kaip tinkamai pasiruošti kompostavimui?
Tinkamiausias laikas pradėti kompostuoti organines atliekas – pavasaris ir vasaros pabaiga bei rugsėjis. Kompostui reiktų skirti atokią vietą sklype, idealiausia būtų, kad ant jos kristų šešėlis, priešingu atveju kompostas gali išdžiūti. Taip pat nereiktų kasti duobės, nes jos dugne kaupsis vanduo ir nepateks oras, todėl atliekos pradės rūgti ir dvokti. Organines atliekas galima tiesiog krauti į krūvą tiesiai ant žemės arba įsigyti kompostinę. Jei baiminatės, kad komposto krūva išdarkys kiemo ar sodo vaizdą, ją galite aptverti dailia tvorele, puikiai tinka ir medinės ar plastikinės kompostinės. Medinę kompostinės dėžę be dugno galima pasigaminti ir pačiam, o plastikinę įsigyti internetu ar sodininkų reikmenų parduotuvėje, paprastai jos būna ten, kur išdėstytas gruntas, žemė, durpės, kompostas.
Kaip kompostuoti?
Kompostuojama sluoksniais, santykiu 1:2. Komposto dėžės dugne ar ant žemės pripilkite smulkių šakelių, medžio skiedrų ar šaknų, po to ant viršaus užpilkite sluoksnį pjuvenų arba durpių. Šie sluoksniai leis orui patekti į kompostą. Į komposto krūvą nerekomenduojama dėti stambių atliekų, jas geriau prieš tai susmulkinti. Be to, reiktų atminti, kad virtuvės atliekas reikia sumaišyti su augalų atliekomis, sausas atliekas – su šlapiomis. Kartais pavartykite komposto masę, tai žymiai pagerins aeraciją ir kompostas per daug nesukietės. Jei norite pagreitinti kompostavimo procesą ir išvengti nemalonių puvimo kvapų, į komposto krūvą prileiskite raudonųjų sliekų, pavyzdžiui, puikiai tinka Kalifornijos sliekai. Jei viską darysite tinkamai, per vieną vasarą pasigaminsite visai nemenką kiekį aukštos kokybės komposto. Subrendęs ir naudojimui tinkamas kompostas yra tamsios spalvos, šiek tiek panašus į dirvožemį, vienalytės struktūros ir kvepia mišku. Kompostas vertinga sodo ir daržo trąša, praturtinta naudingomis maisto medžiagomis ir mikroorganizmais. Tiesa, labai svarbu atminti, ką į komposto krūvą galima dėti, o ko ne.
Kompostavimui tinka: virtuvės atliekos, vaisių ir daržovių gabaliukai bei žievės, arbatos pakeliai, kiaušinių lukštai, sodo atliekos, medžių ir augalų lapai, nupjauta žolė, jaunos piktžolės, kurios dar neturi subrendusių stiebelių, sena vazonų žemė, smulkios šakelės, kavos tirščiai ir jų filtrai, suplėšytas popierius, vištų, karvių, arklių ir triušių mėšlas.
Kompostui netinka: kaulai, riebalai, žuvis, mėsa, pieno produktai, šunų ir kačių išmatos, sergantys augalai, plastikinės ir sintetinės atliekos, virtos daržovės, skerdienos atliekos, piktžolės, kurios turi subrendusias sėklas.
Kokios naudos gausite iš kompostavimo?
Kompostuodami organines atliekas gausite tikrai nemažai naudos. Visų pirma, atsikratysite nereikalingų sodo ir maisto atliekų ir pasigaminsite puikios kokybės trąšų, kurios tinka sodo ir daržo augalams bei kambarinėms gėlėms. Visų antra, kompostuodami biologiškai skylančias atliekas sutaupysite šiek tiek pinigų, kuriuos tektų sumokėti už šių atliekų transportavimą ir sutvarkymą. Galiausiai prisidėsite prie klimato kaitos ir šiltnamio efekto mažinimo, kadangi organinės medžiagos irdamos ir negaudamos deguonies sąvartyne išskiria metano dujas, kurios ir skatina šiltnamio efektą.
