Filipinuose, Prancūzijoje, Brazilijoje ir kitose daugiausia krikščionių gyvenamose šalyse virusas nesitraukia iki šiol. Tikintiesiems jau antrus metus iš eilės prieš Velykas tenka susitaikyti su judėjimo suvaržymais, pasaulyje randantis naujų, užkrečiamesnių viruso atmainų židinių.
Pernai Jeruzalėje galiojo griežtas karantinas. Religinėse apeigose, vykusiose už uždarų durų, galėjo dalyvauti tik nedidelės kunigų grupelės, nors ankstesniais metais miesto šventoves per Velykas užplūsdavo dešimtys tūkstančių maldininkų.
Šiemet keli šimtai tikinčiųjų, vedini rudais abitais apsirengusių pranciškonų vienuolių, dalyvavo tradicinėje Kristaus kančios kelio procesijoje, judėjusioje tomis pačiomis gatvėmis, kuriomis, kaip tikima, Atpirkėjas nešė savo kryžių, ant kurio buvo nukankintas. Prie kančios kelio stočių tikintieji kalbėjo poterius. Kita grupė tikinčiųjų nešė medinį kryžių per senamiestį, giedodama ir taip pat sustodama pasimelsti.
Kristaus Kapo bažnyčia, stovinti vietoje, kur, kaip tiki krikščionys, Jėzus Kristus mirė nukryžiuotas, buvo palaidotas ir prisikėlė iš mirusiųjų, šiemet yra atvira lankytojams, tačiau jie privalo dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis fizinio atstumo.
„Vietos yra atidaromos, bet atsargiai ir palaipsniui, – sakė Šventosios Žemės bažnyčios lyderių patarėjas Wadie Abunassaras. – Paprastai mes kviečiame žmones ateiti. Pernai sakėme žmonėms likti namuose... Šiemet mes lyg ir tylime.“
Izraelis vykdo vieną sėkmingiausių skiepijimo kampanijų pasaulyje, leidusią vėl atsidaryti restoranams, viešbučiams ir religiniams objektams. Tačiau kelionės lėktuvais iki šiol yra ribojamos dėl karantino ir kitų suvaržymo priemonių, siekiant apsisaugoti nuo užsienio maldininkų, paprastai suplūstančių į Jeruzalę Didžiąją savaitę.
Pagrindiniai religiniai objektai yra senamiestyje, Rytų Jeruzalėje, kurią Izraelis užėmė kartu su Vakarų Krantu per 1967 metų karą. Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę ir laiko visą miestą nedaloma žydų valstybės sostine, tuo metu palestiniečiai regi abi teritorijas savo būsimos valstybės dalimi.
Į Izraelio vykdomą skiepijimo kampaniją buvo įtraukti ir Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai, tačiau okupuotam Vakarų Krantui buvo išskirtas nedidelis skaičius vakcinų. Palestiniečių Autonomija importavo dešimtis dozių vakcinų daugiau nei 2,5 mln. savo gyventojų.
Izraelio pareigūnai pranešė, kad Velykų šventėse galės dalyvauti iki 5 tūkst. krikščionių palestiniečių iš Vakarų kranto. W.Abunassaras sakė negirdėjęs, kad iš Vakarų Kranto į Jeruzalę planuotų atvažiuoti didelės tikinčiųjų grupės, kaip būdavo ankstesniais metais.
Popiežius Pranciškus Didįjį penktadienį pradėjo apsilankymu Vatikano vakcinavimo nuo COVID-19 centre, kur savanoriai per pastarąją savaitę suleido maždaug 1 200 dozių vakcinos „Pfizer-BioNTech“ Romos neturtingiems ir nepalankioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms.
Vatikano valstybė pati įsigijo vakcinos Šventojo Sosto darbuotojams ir jų šeimų nariams paskiepyti, o vakcinų perteklių atiduoda benamiams. Kauke veidą prisidengęs popiežius Pranciškus pozavo nuotraukoms su savanoriais ir pasiskiepijusiais žmonėmis Vatikano audiencijų salėje.
Vėliau penktadienį Pranciškus turėtų vadovauti Kryžiaus kelio procesijai beveik tuščioje Šv. Petro aikštėje, nors paprastai ši procesija vykdavo deglų apšviestame Romos Koliziejuje.
Prancūzijoje dėl 19 val. įsigaliojančios komendanto valandos parapijos yra priverstos paankstinti naktines Didžiojo penktadienio apeigas arba jas visiškai atšaukti. Karantinas paskelbtas 19-oje Prancūzijos departamentų, todėl ten tikintieji mišiose gali dalyvauti tik dieną ir tik pasirašę „kelionės sertifikatą“.
Nors nuo šeštadienio Prancūzijoje įvedamas trečias dalinis karantinas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nesiryžo uždrausti velykinio savaitgalio kelionių, suteikdamas galimybę prancūzams keliauti tarp regionų ir susitikti su artimaisiais penktadienį.
Gaisro nusiaubtoje Paryžiaus Dievo motinos katedroje šiemet Didžiojo penktadienio mišios nevyks, tačiau katedros dvasininkai vis tiek melsis prie nuo liepsnų išgelbėto šventovės erškėčių vainiko, radusio laikiną prieglobstį netoliese esančioje Šv. Germano Oseriečio bažnyčioje.
Ispanijoje jau antrus metus iš eilės tradicinių procesijų nebus. Bažnyčios ribos lankytojų skaičių. Dauguma parapijų mišias transliuos internetu.
Filipinų sostinės Manilos gatvėse tvyrojo nejauki tyla, valdžiai uždraudus religinius susibūrimus sostinėje ir dar keturiose provincijose. Su nauja nerimą keliančia COVID-19 banga kovojantys pareigūnai šią savaitę paskelbė karantiną daugiau nei 25 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Filipinai jau buvo pradėję atsidarinėti ir tikėjosi įveikti sunkią ekonominę krizę, tačiau praėjusį mėnesį naujai registruojamų COVID-19 atvejų skaičius vėl labai išaugo. Veikiausiai tam įtakos turėjo šalyje pasirodžiusios naujos labiau užkrečiamos viruso atmainos, didesnis visuomenės mobilumas ir atsipalaidavimas.
