Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pripažino, kad darbuotojai turi teisę viešumoje nešioti grandinėlę su kryželiu, tačiau yra ir išimčių. Teisėjai paskelbė, jog „British Airways“ palydove dirbusiai moteriai uždraudus nešioti kryžių, buvo pažeista žmogaus religijos laisvė, be to, kompanijai suteiktas „per didelis svoris“ formuojant savo įvaizdį. Moteris privalėjo dėvėti marškinius aukšta apykakle ir ryšėti kaklaskarę, matomi papuošalai buvo uždrausti. Kai 2006 metais kryželis tapo ginčų objektu, iš Egipto kilusiai moteriai buvo pasiūlytas alternatyvus darbas kompanijoje, tačiau ji jo atsisakė. Bendrovės politika buvo pakeista 2007 metų vasarį, tuomet ji grįžo į darbą ir galėjo segėti kryžių ir Dovydo žvaigždę.
Avialinijų darbuotojai Strasbūre priteista 2 000 eurų kompensacija.
Slaugytoja ir kryželis
Tačiau tai, kas leidžiama oro linijų bendrovės darbuotojams, negalioja slaugytojoms. Kaip paskelbė teisėjai, medicinos srityje darbdavio keliami sveikatos ir saugumo reikalavimai turi didesnį svorį. Slaugytojoms teks susitaikyti, jog šiuo atveju jų religinė laisvė gali būti pažeidžiama.
Kadangi šiuo atveju medicinos sesuo prižiūrėjo vyresnio amžiaus žmones, pacientų saugumas yra pirmaeilis dalykas, kaip ir bendras saugumas ligoninėje. Slaugytojų nešiojamas kaklo papuošalas gali visiškai netikėtai sukelti problemų, nes ne visada galima numatyti paciento judesių kryptis.
Teismas bylą nagrinėjo, kadangi vienoje ligoninėje darbdavys paprašė slaugytojos grandinėlę su pakabuku nešioti po rūbais. Tačiau, kaip ir „British Airways“ darbuotoja, ši siekė, kad kryželis būtų visiems matomas. Religinių simbolių nešiojimas darbe yra saugomas žmogaus teisių konvencijos, tačiau ši teisė privalo būti suderinta su kitų asmenų teise.
Strasbūre atmesti dar dviejų asmenų skundai, juos parašė civilinės metrikacijos biuro darbuotoja bei sekso terapeutas. Dėl religinių priežasčių šie atsisakė arba apžiūrėti, arba sutuokti tos pačios lyties asmenis. Šis nuosprendis gali būti skundžiamas.
Keturi skundai
Į Strasbūrą kreipėsi keturi krikščionys, kurie jautė, jog jų religinė laisvė buvo pažeista:
- Tai „British Airways“ dirbusi Nadia Eweieda. 2006 metais jai aviakompanija uždraudė nešioti matomą religinį simbolį. Moteris pasijuto diskriminuojama, nors musulmonams galvos apdangalus dėvėti leidžiama. Moteris priešinosi ir nėjo į darbą, kol bendrovė nesušvelnino taisyklių. Iš Egipto kilusi moteris už šį laikotarpį negavo atlygio.
- Shirley Chaplin dirbo slaugytoja. Jai uždrausta nešioti kryželį, nes, darbdavio nuomone, šis prieštarauja sveikatos ir saugumo reikalavimams. Kuomet moteris atsisakė kryželį nešioti paslėpus po drabužiais, jai uždraustas tiesioginis darbas su pacientais ir ji perkelta dirbti su dokumentais. „Tai buvo pasirinkimas tarp darbo ir tikėjimo, aš pasirinkau tikėjimą“, – sakė moteris. 2011 metais moteris pasitraukė į ankstyvą pensiją.
- Civilinės metrikacijos skyriuje dirbusi Lillian Ladele atsisakė sutuokti homoseksualią porą. Ji kreipėsi į teismą, nes jos darbdavys iš Londono vertė moterį rinktis darbą arba religinius įsitikinimus.
- Sekso terapeutu dirbantis Gary McFarlane konsultuoja poras, tačiau atsisakė priimti gėjų arba lesbiečių poras. To jam neleidžia krikščioniški įsitikinimai. 2007 metais jo medicininė praktika buvo sustabdyta, tačiau vėliau vėl atnaujinta.
Didžiosios Britanijos teismuose ieškovams nepavyko pasiekti teisingumo. Didžiosios Britanijos vyriausybės advokatas James Eadie gynė teismo sprendimą. Jo nuomone, reikia rasti ribą tarp religijos laisvės ir asmenų teisių.
„Žmogaus teisių konvencija nenurodo darbuotojams galimybių reikalauti, kad darbo sąlygos būtų pakeistos taip, jog atitikų jų religiją“, – sakė advokatas.
2011 metais Žmogaus teisių teismas nagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar kryžius gali kabėti mokyklų klasėse. Tuomet paskelbta, jog tai turi įvertinti pačios valstybės.
