Vis dėlto, Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė Milda Perminienė primena: „Įmonės Kalėdų vakarėlis – tai ne tas pats, kas neformalus pobūvis su artimais draugais. Visiškas atsipalaidavimas ir laisvė čia dažniausiai nepriimtini“.
Pasak jos, Kalėdų vakarėlio, kaip ir kiekvieno įmonės renginio metu, reikėtų laikytis tam tikrų rašytų ir nerašytų taisyklių.
Būdas suprasti, kuo gyvena organizacija
„Organizacijų psichologai teigia, jog Kalėdų vakarėlis – tai galimybė pajusti, kuo gyvena organizacija, kokia atmosfera joje vyrauja. Kita vertus, šventės vertingiausios tada, kai visi (ar beveik visi) kolektyvo nariai nusprendžia, kad jų reikia“, – teigia M.Perminienė.
Pasak psichologės, įmonės šventės yra dalis organizacijos kultūros, kurią darbuotojai, darbdaviai, vadovai ir pavaldiniai kuria kartu. Vadovams Kalėdinio vakarėlio organizavimas suteikia galimybę stiprinti darbuotojų tarpusavio ryšius neformalaus bendravimo metu, kurti teigiamą atmosferą, kuri skatintų pozityviau vertinti organizaciją, jaustis jai labiau įsipareigojus.
Dažnai Kalėdų vakarėlis yra skirtas padėkoti darbuotojams už atliktus darbus, pasiektus tikslus, pasidžiaugti pasiekimais, – dalyvavimo įmonės Kalėdų vakarėlyje privalumus vardija M.Perminienė.
„Dažnai Kalėdų vakarėlis yra skirtas padėkoti darbuotojams už atliktus darbus, pasiektus tikslus, pasidžiaugti pasiekimais. Darbuotojai čia turi galimybę išgirsti, ką organizacija vertina, kuo gyvena, kuo labiausiai didžiuojasi, į ką orientuojasi, kokie veiklos prioritetai“, – dalyvavimo įmonės Kalėdų vakarėlyje privalumus vardija M.Perminienė.
Patinka ne visiems
Kita vertus, nors daugeliui žmonių jaukūs susibūrimai, lengvas ir pozityvus bendravimas teigia džiaugsmą, pasitaiko, jog darbuotojai nenoriai dalyvauja įmonių Kalėdų vakarėliuose. Darbuotojai gali jausti, kad tai – dar vienas administracijos, vadovų reikalavimas, svarbus įmonei, o ne jų ir jiems skirta šventė.
„Jeigu atmosfera organizacijoje įtempta, vyksta pokyčiai, daug konfliktuojama, patiriamas nesaugumas ir stresas, darbuotojai gali vengti dalyvauti bendruose susibūrimuose. Kita to priežastis gali būti per mažas bendradarbiavimas ir darbuotojų įtraukimas į šventės, įvykio organizavimą“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė.
Įmonių administracijai rekomenduojama į švenčių rengimą įtraukti darbuotojus – klausti jų nuomonės, paisyti norų, organizuoti apklausas. Tada šventė taps bendru tikslu, o atsakomybę už rezultatą jaus visi.
M.Perminienės teigimu, jei darbuotojas jaučia, kad dalyvavimas įmonės Kalėdų šventėje atneš daugiau įtampos nei džiaugsmo, galima nedalyvauti.
M.Perminienės teigimu, jei darbuotojas jaučia, kad dalyvavimas įmonės Kalėdų šventėje atneš daugiau įtampos nei džiaugsmo, galima nedalyvauti. Tačiau, tokiu atveju, verta savęs paklausti, ar asmeniniai tikslai sutampa su organizacijos vertybėmis ir, ar, apskritai, žmogus čia gerai jaučiasi dirbdamas.
Visų akys nukreiptos į vadovą
„Rašytos ir nerašytos organizacijos taisyklės prasideda nuo vadovo. Tai, kaip jis elgiasi vakarėlio metu, rodo ir darbuotojams, kaip jie turėtų elgtis“, – teigia organizacijų psichologė M.Perminienė.
Jei vadovas siekia išlaikyti formalią, oficialią atmosferą, jis turėtų elgtis vienaip, jei nori paskatinti neformalų, lengvą bendravimą – kitaip.
„Organizacijos Kalėdų vakarėlis nėra atskiras darinys – tai viena iš bendravimo organizacijoje išraiškų, taigi, vadovas, atsižvelgdamas į tai, koks bendravimas organizacijoje priimtinas ir skatintinas, turėtų atitinkamai elgtis ir pobūvio metu“, – mano M.Perminienė.
Apsilaistėte kava? Tai gali pakelti jūsų autoritetą
Kad ir kokia didelė ar reikšminga būtų organizacija, jos vadovas šventės metu neturėtų jaustis pernelyg susikaustęs ir bijoti atsipalaiduoti.
„Socialinėje psichologijoje kalbama apie paradoksalią „gėdingą nesėkmę“. Pavyzdžiui, jei vadovas netyčia apsipils kava ar vynu, skirtingai, nei tradiciškai manoma, tai gali padidinti jo patrauklumą darbuotojų akyse. Kaip? Nes jis atrodys žemiškas, žmogiškas, klystantis ir ne toks tobulas. Kitaip tariant – artimesnis darbuotojams“, – sako M. Perminienė.
Beje ji perspėja – „gėdingos nesėkmės“ situacija palanki autoritetingiems vadovams, kurių kompetencija niekas neabejoja, o vidutinių pasiekimų žmonės tokiu atveju rizikuoja visai prarasti aplinkinių palankumą ir autoritetą.
Vakarėlis – ne vieta skųstis
Pasak M.Perminienės, atsakymas darbuotojams, kaip elgtis įmonių vakarėlio metu, dažniausiai slypi pačioje organizacijos kultūroje, stebint, kaip elgiasi vadovas, kiti kolegos.
„Nederėtų pamiršti, kad nors įmonės vakarėlis ir nėra verslo susitikimas, tačiau tam tikras formalus bendravimas turėtų būti išlaikytas“, – primena psichologė.
Pasak jos, ši taisyklė galioja tiek renkantis vakarėlio aprangą – ji neturėtų būti nei pernelyg oficiali, nei iššaukianti, nei kasdieniška. Derėtų riboti ir alkoholio vartojimą.
„Įmonės Kalėdų šventė yra skirta pozityviam bendravimui. Joje bendromis pastangomis turėtų būti kuriama jauki aplinka, orientuojamasi į teigiamus dalykus. Derėtų vengti kritikuoti ir skųstis“, – rekomenduoja KTU Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė M.Perminienė.
