Alkanos žiurkės be didesnių sunkumų pragraužia metalinę šiukšliadėžę. Jos yra puikios laipiotojos ir šuolininkės, gali tris dienas be perstojo plaukti ir netgi įveikti keliolikos metrų aukštį. Be to, žiurkės gali apsigyventi bet kokioje patalpoje. Jų galima rasti net medžiuose. Jos noriai gyvena miesto kanalizacijos sistemose, šiukšlių sąvartynuose, brūzgynuose ir gyvatvorėse.
Be uoslės, žiurkėms labai svarbūs yra ūsai, kurie joms padeda orientuotis. Žiurkės sugeba susidoroti su pavojingais ligų sukėlėjais ir kenksmingomis medžiagomis sau nepakenkdamos. Tai padeda joms išlikti. Po atominio ginklo išbandymo Bikini atole Ramiajame vandenyne sprogimo vietoje mokslininkai neaptiko jokios gyvybės, išskyrus žiurkę, kurios nepaveikė mirtini spinduliai. Žiurkių neveikia nė ašarinės dujos.
Be to, jas yra sudėtinga nunuodyti. Radusios kitaip kvepiančio ar atrodančio maisto nei įprastai, jo pirmiausiai paragauja vienas iš gyvūnų, o ne visos žiurkės iš karto. Tai daro žemesnės hierarchijos patinėlis.
Šie gyvūnai yra be galo vaisingi. Tyrėjai tiksliai nežino, tačiau manoma, kad viena porelė per metus gali atsivesti iki 8 tūkst. jauniklių, pagal kitus vertinimus – net iki 15 tūkst.
Paruošta pagal knygą „Mokslas įmena mįsles arba žinoti nuostabu“, „Alma littera“, 2007 metai.
