„Visai neplanavome grybauti. Norėjome tik žvakę uždegti ant bunkerio, pagerbti Žemaitį ir partizaninę kovą. Taip ir padarėme. Bet paskui jau negalėjome tiesiai namo važiuoti. Pradėjome grybauti ir sustoti negalėjome, – juokėsi Marius.
Pasak vyro, grįžus namo grybų dalybos vyko paprastai – bagažinė buvo padalinta per pusę, o gamtos turtai atiduoti mamoms ir antroms pusėms.
