Latvija ir kaimyninė Estija tvirtina, kad būtent jose buvo papuoštos pirmosios kalėdinės eglės. Šios tradicijos ištakos siekia pagoniškus laikus, o XV amžiuje ją perėmė ir išpopuliarino vokiečių pirkliai, gyvenę tuometinėje Livonijoje.
„Visi kviečiami čiupti kirvį, nusikirsti vieną iki trijų metrų aukščio ir iki 12 cm skersmens eglę ir parsinešti ją namo“, – rašoma šalies miškus valdančios įmonės „Latvijos valstybės miškai“ interneto svetainėje.
Latviai raginami rinktis egles, augančias po elektros perdavimo linijomis, grioviuose, labai arti kaimo kelių ar tokiose vietose, kur vis tiek turės būti nukirstos.
„Visgi primename, kad medžiai, augantys saugomuose, naujai įveistuose ar privačiuose miškuose, taip pat miškuose, kur taikomi kirtimų apribojimai, negali būti kertami“, – priduria valstybinė įmonė.
Rygoje gyvenantis trijų vaikų tėvas Aigaras Krūminis kasmet vedasi atžalas į mišką išsirinkti kalėdinės eglės.
„Man labai patinka ši tradicija... Mūsų šeima galėtų nusipirkti eglę, tačiau kur kas smagiau eiti per mišką su kirviu rankoje ir tankmėje pačiam nusikirsti medį“, – sakė 47 metų vyras.
Latvija – viena iš labiausiai miškais apaugusių šalių Europoje. Valstybiniai miškai čia užima apie 1,5 mln. hektarų. Šalies miškus valdanti įmonė vien šįmet pasodino daugiau nei 26 mln. medžių.