Mokslininkai siekė gauti leidimą ištirti F.Chopino širdį, nes įtaria, kad iš tikrųjų kompozitorius mirė nuo mukoviscidozės, bet ne nuo džiovos, kaip pažymima mirties liudijime.
F.Chopinas palaidotas Per Lašezo kapinėse Prancūzijoje, bet jo širdis, kompozitoriaus valia, – Šventojo Kryžiaus bažnyčios kolonoje Varšuvoje. Lenkijos kultūros ministerijos atstovė pranešė, jog po konsultacijų su ekspertais pareigūnai nusprendė, kad naujos diagnozės perspektyva nepateisina tyrimo.
Frederiko Chopino draugijos Varšuvoje vadovo Grzegorzo Michalskio nuomone, sutampančia su daugumos ekspertų nuomone, mokslininkų tyrimas neįneš jokio svarbaus indėlio į F.Chopino kūrybos ir asmenybės tyrimą ir vertinimą, o juo siekiama tik patenkinti smalsumą.
Be to, jis pareiškė, jog mokslininkams nepavyko įrodyti tikimybės, kad pavyks sėkmingai nustatyti diagnozę.
Mokslininkai iš dalies sutinka su G.Michalskiu, bet teigia, jog mukoviscidozę rodo daug požymių, pavyzdžiui, užkrečiamos kvėpavimo takų ir plaučių ligos. Be to, mukoviscidozė tapo žinoma mokslui kur kas vėliau nei 1849 metais, kai mirė F.Chopinas.
Vieno tyrėjų nuomone, jeigu mokslininkams pavyks įrodyti, kad F.Chopinas sirgo mukoviscidoze, tai suteiks vilčių daugeliui žmonių, sergančių šia liga.
Mukoviscidozė - įgimta liga, kuriai būdinga sutrikusi visų išorės sekrecijos liaukų veikla. Tai sukelia širdies ir žarnyno sutrikimus, pažeidžia bronchus ir plaučius.
Ši liga ypač paplitusi Prancūzijoje, kur jos geno nešiotojais yra maždaug 3 mln. šalies gyventojų.
Mokslininkai tikisi, kad F.Chopino ligos paslaptį taip pat gali padėti išsklaidyti jo sesers, palaidotos Varšuvos Povonzkų kapinėse, palaikų pavyzdžiai.
