„Mažomis partijomis gaminamo, vadinamojo „craft“ alaus kategorija pastaruoju metu visame pasaulyje sparčiai išsikovoja savo rinkos dalį net tokiose šalyse, kurios neturi ilgalaikių aludarystės tradicijų, arba šalyse, kur vynas visuomet buvo populiaresnis gėrimas.
Lietuviai darosi išrankesni, noriai išbando didesnės kainos segmento alų ir pamažu atranda mažų daryklų produkciją.
Tradicinio lietuviško alaus rūšys vis dar populiarios, bet „Beer Garden“ bare užsienio šalių gamintojų bei nišinio alaus pardavimai didėja, – sako sako Dž. Gorbatiuk. – Tai rodo, kad lietuviai darosi išrankesni, noriai išbando didesnės kainos segmento alų ir pamažu atranda mažų daryklų produkciją“.
Pasak jo, įprastas lietuviškas alus – šviesus, lengvo ir švelnaus skonio, tačiau į barą vis dėlto dažniausiai atkeliaujama paragauti užsienietiško alaus: prancūziško, turinčio citrusinių vaisių poskonį, salstelėjusio čekiško ar kartoko, stipraus vokiško. Pastebėta, kad vyresni „Beer Garden“ lankytojai dažniau renkasi tamsų, gurmaniškesnio skonio alų, jaunesni – šviesų ir švelnaus skonio.
Vyresni „Beer Garden“ lankytojai dažniau renkasi tamsų, gurmaniškesnio skonio alų, jaunesni – šviesų ir švelnaus skonio.
„Beer Garden“ be 20 alaus rūšių iš viso pasaulio lankytojams siūlo tik Klaipėdoje parduodamo „Memelio“ alaus daryklos juodojo vaisinio alaus, gardinamo džiovintomis slyvomis, obuoliais, citrusiniais vaisiais, ananasų gabaliukais ir miško uogomis. Jo, kaip ir kito tamsaus lietuviško alaus – „Varniukų“ – pardavimai sparčiai auga, tad, anot „Beer Garden“ vadovo, baimintis, kad lietuviškas alus užleis savo pozicijas importiniam – neverta.
„Šiuo metu nišinis vartojimas pastebimas visose produktų grupėse – ne tik aludarystės. Lietuviams daug keliaujant, kyla ir alaus gėrimo kultūra – atsiranda noras ragauti, atrasti naujas rūšis. Pastaruoju metu „Beer Garden“ lankytojai ypač pamėgo prancūzišką „Kronenbourg“ alų, kurio, lyginant su vasaros pradžia, dabar parduodama net 40 procentų daugiau. Taip pat populiarėja nišinė „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvių produkcija – šį alų ypač vertina jaunesni žmonės“, – sako Dž. Gorbatiuk.
Lietuviai alų baruose labai vertina, tad dažnai jo pardavimai sudaro bent 50 proc. visų baro siūlomų alkoholinių gėrimų.
Anot jo, tendencija, kai alaus pasaulyje suvartojama vis mažiau, lietuviams negalioja: šių metų vasaros pradžioje Klaipėdoje atidarytame per mėnesį „Beer Garden“ vidutiniškai išgeriama 3 tūkst. litrų alaus.
„Patirtis rodo, kad tik stipriuosius gėrimus ar kokteilius siūlantys barai praranda nemažą dalį potencialių lankytojų – lietuviai alų baruose labai vertina, tad dažnai jo pardavimai sudaro bent 50 proc. visų baro siūlomų alkoholinių gėrimų. Jei lietuviškas baras neturi alaus – galima sakyti, jis pasmerktas žlugimui,“ – sako „Beer garden“ vadovas.
