– Nenoriu daug kalbėti, jau esu kitame pasaulyje, – prie Tauragės miesto pilies šeštadienį prieš startą kalbėjo žygeivis.
14 valandą, lydimas keturių bendražygių, jis pajudėjo Jurbarko link. Žygiuojant per gimtojo miesto gatves, netilo sveikinimų bei linkėjimų šūksniai. Atsakydamas jiems, puikiai tauragiškiams pažįstamas Saulius vis mostelėdavo ore ranka. Automobilių vairuotojai, žinodami, kam šis vyras ryžosi, signalizavo vienas po kito. Karts nuo karto pasišuoliuodamas, jis vis sparčiau judėjo savo tikslo link. Tikslo – per 20 valandų pasiekti Kauną. Vidutinis žygiavimo greitis nuo pat pirmųjų kilometrų buvo didesnis nei planuota, – nuolat viršijo ne tik 7, bet ir 8 km/h.
Apie 19 valandą, valanda anksčiau nei planuota, jis jau buvo šalia Jurbarko. Atsisveikinęs su bendrakeleiviais, toliau žygiuoti ėmėsi vienas. Iki tol Saulius stabtelėjo tik kartą, – kad pasikeistų trinti pėdas ėmusius batus bei Jurbarke nusifotografuotų su jį pasitikusiu ir palaiminusiu Jurbarko evangelikų liuteronų kunigu Mindaugu Kairiu. Vidutinis greitis – 8,3 km/h.
Po vidurnakčio Saulius kurį laiką ėjo kartu su visiškai nepažįstamu kelyje sutiktu tautiečiu. Oro temperatūra pasiekė -4 laipsnio šalčio. Snyguriavo.
Apie pusę aštuonių ryto Saulius jau paveikslavosi prie Kauno miesto ribą žyminčio ženklo. Likus 10 kilometrų iki finišo prie jo ėmė jungtis vis daugiau žmonių. Tiek pėsčiomis, tiek dviračiais jie buriavosi greta ir su užsispyrimu artėjo prie Kauno. Rotušės aikštę jie pasiekė prieš pat 9 valandą ryto. Žygeivis viršijo savo lūkesčius su kaupu: 130 km nuėjo per 19 valandų. Kreipdamasis į susirinkusiuosius, Lietuvos rekordo autorius graudinosi.
Dar nesu taip greit ėjęs. Buvo visko: ir kritimų, ir nevilties. Šiuo metu ant mano pėdų nėra vietos be pūslės. Visi nagai „nuėję“, juodi.
„Ėjau dėl mergaitės. Kiekviename žingsnyje galvojau apie ją. Evai reikalingas stebuklas. Tikiuosi, kad mūsų visų teikiama parama iššauks tą stebuklą. Dar nesu taip greit ėjęs. Buvo visko: ir kritimų, ir nevilties. Šiuo metu ant mano pėdų nėra vietos be pūslės. Visi nagai „nuėję“, juodi. Kad ir kaip bebūtų, esu laimingas. Šiandien susivienijo visa Lietuva“, – žemai lenkdamas galvą palaikytojams, iškart po finišo kalbėjo Saulius.
Vienas po kito bičiuliai puolė apkabinti žygeivį, šildė jį savo glėbiuose. Iš visų lūpų skambėjo žodis „šaunuolis, geležinis žmogau“. Vieni Sauliui įteikė nugalėtojų taurę bei organizmą atstatančių vitaminizuotų gėrimų, kiti – pačių naktį pagamintus palaikymo atributus.
„Esu visiškai išsunktas. Sunku vaikščioti, bet širdyje labai džiaugiuosi. Finišas pasiektas per pakankamai gerą laiką. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad šiandien mes suvienijome Lietuvą bendram tikslui – padėti sergančiai mergaitei. Noriu nuoširdžiai visiems padėkoti už paramą“, – paklaustas, kaip jaučiasi žmogus, nuėjęs 130 km per 19 valandų, atsakė S.Bagdonas.
Žygeivis patikino, jog buvo daug sunkiau nei tikėjosi. Tačiau į priekį jį eiti motyvavo serganti mergaitė.
„Tokiu greičiu, kokiu ėjau iki Jurbarko, žmonės yra pratę bėgioti. Priėjęs Jurbarką suvokiau, kad jei toliau taip eisiu, tai būsiu Kaune naktį ir manęs niekas čia nesutiks. Dėl to ir jog turiu plyšusį meniską, nusprendžiau neberizikuoti. Paskutiniai 50 km buvo tokie bim bam. Šiaip galėjau ateiti per 16-17 valandų“, – tai, kad rezultatas galėjo būti ir įspūdingesnis, pabrėžė Saulius.
Kalbėdamas apie sunkiausią žygio akimirką, žygeivis užsiminė apie batuose kliunksinčias pūsles.
„Dar nesu to patyręs jokiame žygyje. Už Jurbarko ėmiau save raminti. Lėčiau eik. Bet pažiūriu į kojas, į laikrodį, – greitis vis tiek toks pat, einu 8,2 km/h greičiu. Buvau tarsi užprogramuotas robotas žygiuoti tikslo link“, – patikino Saulius, prisipažinęs, jog artimiausią parą dėl begalinio skausmo tikriausiai net nepavyks užmigti.
Pasiteiravus, ar meta iššūkį kitiems žygeiviams, Saulius tik tarstelėjo: „Pats tokio žygio tikrai nebekartosiu. O visą Lietuvą kviečiu jį gerinti. Kibkite į darbą, mielieji“.
Savo žygį Saulius skyrė nepagydoma liga sergančiai trimetei Evai, kuri su tėveliais gyvena Airijoje. Žygio metu jai buvo galima skirti piniginę paramą, pervedant auką į nurodytas sąskaitas.
Evos mamytės Luizos žiniomis, sekmadienio rytą į lietuviškąją sąskaitą iš viso pervesta 570 eurų, per „Paypal“ sistemą – 310 eurų. Tik pirmadienį paaiškės, kiek pinigėlių surinkta airiškoje sąskaitoje. Anot Luizos, paramą siuntė išskirtinai lietuviai. Nemaža dalis jų – emigrantai. Paramos sulaukta įvairia valiuta.
