Moterys dažniau draudžia būstą ir namų turtą (54 proc. moterų ir 44 proc. vyrų), o vyrai lėšas investuoja į savo gyvybės apsaugą (gyvybę draudžia 56 proc. vyrų ir 53 proc. moterų).
„Tokia tendencija tikrai nerodo, kad moterys yra didesnės materialistės. Ji greičiau atskleidžia gana aiškų vaidmenų pasiskirstymą mūsų visuomenėje: vyrai uždirba pinigus, o moterys rūpinasi namais. Gyvybę paprastai draudžia tie žmonės, kurie yra pagrindiniai šeimos ar artimųjų maitintojai ir kurių netektis ar liga smarkiai pablogintų materialiąją padėtį. Gyvybės draudimas būtent nuo to ir apsaugo – šeima ir artimieji nelaimės atveju gauna pajamas iš draudimo. Lietuvos atveju akivaizdu, kad vyrai prisiima atsakomybę už šeimos išlaikymą“, – teigia „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius Zbignevas Gaverskis.
Pasak jo, vyrai draudžia gyvybę dėl saugumo, vaikų ir šeimos, prisiimdami atsakomybę už artimuosius. Tuo tarpu moterys saugumą užsitikrina saugodamos namus – tyrime teigiama, kad vardan saugumo moterys draudžia būstą ir jame esantį turtą (taip teigia 54 proc. moterų, 27 proc. vyrų). Beveik 9 proc. moterų sakė, kad draustis jas skatina rūpestis dėl ateities.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas linkęs manyti, kad Lietuvos gyventojai jau turi sukaupę patirties ir pavyzdžių, kuomet gyvybės draudimas, netekus pagrindinio maitintojo ar jam susirgus, išgelbėjo šeimą nuo didesnės finansinės duobės. Šią išvadą jam leidžia daryti ir paskutiniais krizės ir didžiulės bedarbystės metais augantis gyvybės draudimo portfelis, ir tyrime išryškėjusi priežastis, kad gyvybę drausti paskatino patirtis ir aplinkybės.
