R.Ernstas mirė penktadienį netoli Ciuricho esančiame Vintertūro mieste, kur 1933 metais gimė.
MBR spektroskopiją galima pasitelkti studijuojant atomų sąveiką molekulėse, nurodė ETH. Mokslininkai šiuo metodu naudojasi aiškindamiesi trimatę molekulių struktūrą.
„Toliau plėtodamas MBR, Ernstas taip pat paklojo pamatus magnetinio rezonanso tomografijai (MRT), – sakoma ETH pranešime. – Be jos neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės medicinos.“
R.Ernstas praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje EHT studijavo chemijos inžineriją, o 1962-aisiais apsigynė daktaro disertaciją fizikinės chemijos srityje.
Jis kurį laiką dirbo privačiajame sektoriuje Jungtinėse Valstijose, o paskui grįžo į ETH profesoriauti.
Nobelio premija jam buvo paskirta „už indėlį plėtojant didelės skiriamosios gebos magnetinio branduolių rezonanso spektroskopijos metodologiją“.
„MBR spektroskopija per pastaruosius 20 metų virto turbūt svarbiausia su prietaisais susijusia chemijos matavimo technologija. Taip įvyko smarkiai išaugus prietaisų jautrumui ir skiriamajai gebai, o Ernstas šiose dviejose srityse nuveikė daugiau už visus kitus“, – 1991-aisiais nurodė Švedijos karališkosios mokslų akademijos Nobelio komitetas.
Jo pranešime akcentuota, kad MBR spektroskopija naudojama praktiškai visose chemijos srityse, universitetuose ir pramoninėse laboratorijose.
R.Ernstas yra tarp aštuonių šveicarų mokslininkų, gavusių Nobelio chemijos premiją. Didelę premijos dalį jis investavo į savo Tibeto meno kolekciją.
Be Nobelio premijos, R.Ernstas turėjo 17 garbės daktaro titulų.
„Jis niekada nesiekė, kad jo tyrimai būtų išskirtinis dramblio kaulo bokšto draustinis mokslui, ir norėjo, kad jie būtų prasmingai ir naudingai pritaikomi“, – nurodė ETH.
Velionio gedi žmona ir trys vaikai, pranešė Šveicarijos naujienų agentūra ATS.
ETH vadovas Joelis Mesot sakė: „Jis chemijos pagrindus tyrinėjo su didžiausia aistra ir visuomet galvodavo, kaip ją būtų galima pritaikyti mūsų kasdieniame gyvenime. MRT technologija mums nuolat primena Richardo Ernsto pasiekimus.“
