Sakoma, kad kiekvienos moters spintoje yra drabužių tam atvejui, jeigu ji staiga sulieknėtų. Tačiau tokių drabužių nebūna tiek daug, kiek apskritai nenešiojamų. Būna, kad net su nenuplėšta etikete kabo. Ir ne vienerius metus.
Ateina laikas, kai suvoki, kad tų drabužių taip ir neapsivilksi. Sumokėta nemažai pinigų, išmesti ar atiduoti gaila, bet laikyti irgi neapsimoka – tik vietą užima. Ką daryti?
Neskubėkite išmesti ar išdalyti savo gero. Drabužių, daiktų mainymosi interneto portaluose ar didesniuose miestuose veikiančiuose blusturgiuose nereikalingą daiktą galima išmainyti į kitam nereikalingą daiktą ar jį parduoti ir bent iš dalies kompensuoti kadaise patirtas išlaidas.
Be to, butikai ir komiso parduotuvės priima visokius daiktus, drabužius, netgi niekučius ir už tai sumoka. Taigi spintą nuo nereikalingų drabužių ar rūsį nuo nereikalingų daiktų atlaisvinęs žmogus staiga gali tapti tiekėju ar pardavėju.
Net nebepamenu, kaip sužinojau apie vieną Lietuvoje populiarų tokio pobūdžio portalą (tokių portalų Lietuvoje yra ne vienas ir visų koncepcija panaši), tačiau kai tai įvyko, užsikabinau ir nebegaliu sustoti jau ketvirtą mėnesį.
Staiga paaiškėjo, kad turiu „n“ nereikalingų drabužių, batų bei papuošalų. Viso to nusprendžiau atsikratyti.
Virtuali spinta atima laiko
Susikurti virtualią spintą nėra lengva – turi drabužį ar daiktą nufotografuoti iš skirtingų pusių, o jei tai žinomos firmos prekė – nufotografuoti ir etiketę. Reikia stengtis viską sukomponuoti ar bent rasti natūralesnės šviesos šaltinį ir kokią vietelę namuose, kuri neužgožtų daikto grožio.
Kitas dalykas – matmenys. Dedant batų skelbimą, reikia išmatuoti batelių vidpadžio ilgį, nes panaršius portale ilgiau paaiškėja, kad kompanijos ir žmonės dydžius suvokia skirtingai.
Dedant drabužių nuotrauką reikia parašyti tikslius matmenis, ypač moterims, nes jos mėgsta bandyti įsisprausti į ne savo dydžio rūbus. Svarbiausia – pečių plotis, liemens, krūtinės ir klubų apimtis, drabužio ilgis (kartais įsigyta suknelė realybėje gali pasirodyti nepadoriai trumpa).
Tačiau to negana – norint prekę iškišti ir išskirti iš kitų (konkurencingų prekių yra dešimtys tūkstančių!), reikia ją išgirti aprašyme ir pavadinime.
Taip pat svarbu gražiai apibūdinti spalvas. Ypač madingos – koralinė ir mėtinė. Pastaroji anaiptol neprimena mėtų, nes yra šviesiai blankiai žalia, lyg žalią spalvą kas būtų panardinęs į baltą, atskiedęs vandeniu ir viską išmaišęs, tačiau būtent tokios spalvos prekė yra raktas į jaunų pirkėjų širdį, todėl mėtine spalva vadinami kone visi šviesiai žali atspalviai.
Neigiamas komentaras – galas pardavėjui
Vos ne kiekvienas mano rytas prasideda ėjimu į paštą su siuntiniu, nes kažką mainiau ar pardaviau. Vos ne kiekvienas vakaras prasideda irgi ėjimu į paštą – atsiimti gautų siuntinių. Gaila, bet jie atkeliauja po dešimtos valandos ryto, todėl eidama į darbą jų atsiimti dar negaliu, o iki kito ryto nesinori laukti – smalsu pažiūrėti, ką gavai.
Man dar taip nėra nutikę, kad išsiųsčiau siuntinį, o man neatsiųstų, arba kad sumokėčiau už prekę, bet jos negaučiau. Tačiau iš komentarų forumuose akivaizdu, kad nukentėjusiųjų pasitaiko. Tokios kreipiasi į portalo administraciją ar e-policiją.
Kiekvienas žmogus savo anketoje turi atsiliepimų skiltį – joje teigiamus, neutralius arba neigiamus komentarus rašo žmonės, įvykdę su juo kokį nors sandorį: pirkę, mainę ar pardavę prekę. Tad vienas neigiamas komentaras šalia šimto teigiamų gali sudaryti blogą įspūdį apie anketos savininką, kuris svetimų komentarų ištrinti negali.
Įprasta skaityti tik neigiamus arba neutralius, jei tokių būna, komentarus, taigi, protingesni kaip velnias kryžiaus vengia konfliktų, kurie išprovokuotų neigiamus komentarus.
Konkurentas – kiniška produkcija
Moterys pardavinėja panaudotą kosmetiką ir padžiūvusius nagų lakus, smarkiai nudėvėtus batus, grindų skudurus primenančius drabužius.
Pirmąkart apsilankiusi mainų portale ir apsižiūrėjusi, ką moterys pardavinėja ar maino, buvau šokiruota: panaudotą kosmetiką ir padžiūvusius nagų lakus, smarkiai nudėvėtus batus, grindų skudurus primenančius senus vyrų ir vaikų drabužius. Pastarųjų net veidai nuotraukose nenukirpti ir neretušuoti.
Kita vertus, yra ir labai gražių drabužių bei aksesuarų. Taigi, kiekvienas parduoda ar maino tai, ką turi. Ir kiekvienai net, rodos, nesąmonei anksčiau ar vėliau atsiranda pirkėjų. Svarbu, kad kaina būtų maža.
Būtent kainos klausimas sąžiningiems pardavėjams skaudus – su kiniška produkcija čia nepakovosi: kai kurios merginos bei moterys labai pigiai užsisako internete kiniškų prekių ir vėliau jas perparduoda. Kiniškų drabužių, net ir iš tarpininkių rankų, kainos nebūna brangesnės nei padėvėtų drabužių.
Štai viena mergina įkėlė skelbimą, kad parduoda dailius naujus mėlynus aukštakulnius už 80 Lt. Kaina gera, bet merginą užsipuolė krūva internaučių: „Nieko sau, triskart brangiau!“, „Ką jūs norite apkvailinti?! Galvojat, internete nesilankom?“
Paaiškėjo, kad tie batai – iš senbuvėms gerai žinomo užsienio prekių portalo ir su atsisiuntimu kainuoja mažiau nei 30 Lt.
Gerai bent tiek, kad kinai nurodo didesnius drabužių ir batų dydžius, nes juos matuoja pagal save. Kinams 37 dydžio (mūsų matavimu) batai atrodo kaip 39, tad taip ir žymi – 39. Tad pasitaiko merginų, nusivylusių gautomis prekėmis, neatitinkančiomis nurodyto dydžio.
Tokios tuomet atsigręžia į paprastas prekes. Tokias kaip mano.
Pirkti kelnių atmynė dviračiu
Sunku apibendrinti, kas labiausiai domina pirkėjus, bet pastebėjau, kad merginos ir moterys mielai perka sidabrinius papuošalus, gražias palaidines ar sukneles. Taip pat itin mėgsta žinomus prekių ženklus.
Pavyzdžiui, vieną savaitgalį po spintos revizijos radau aptempiančias senas „Nike“ kelnes. Jos nebuvo niekuo ypatingos, akivaizdžiai nešiotos, bet ypatingų defektų neturėjo. Pagalvojau, jog parduosiu už 29 Lt. Kol įkėlusi skelbimą nuėjau į vonią išsimaudyti, sulaukiau šešių susidomėjusiųjų laiškų.
Viena mergina paklausė manęs telefono numerio. Paskambino, išsiaiškino, kur gyvenu, ir, nors mus skyrė 10 km atstumas, o lauke lynojo, ji užsispyrė atminti pas mane dviračiu. Pradėjau mikčioti, kad kelnes ką tik išploviau, jos džiūva. Merginai tai buvo nė motais. Visa suplukusi atmynė, nors lauke jau buvo tamsoka, ir griebė drėgnas kelnes nepanorusi jų net pasimatuoti.
O aš stovėjau išsižiojus ir galvojau: reikėjo daugiau užsiprašyti!
 |
| Dėl šių kelnių pirkėja per lietų atmynė iš kito miesto galo. |
XS, S/M ar XL dydis?
Su vilnietėmis mainantis ar ką nors parduodant tenka susitikti gyvai. Tarp jų pasitaiko ir jaunų merginų, ir vidutinio amžiaus moterų, ir verslininkių, ir sportininkių, ir studenčių.
Nors esu nusipirkusi ir išsimainiusi visokio gėrio – naujų ar beveik naujų rankinių, suknelių, papuošalų, yra buvę ir nesėkmingų mainų. Pavyzdžiui, viena mergina klaidingai nurodė palaidinės dydį ir išsimainius paaiškėjo, kad ji numeriu mažesnė. Užtrukau tris mėnesius, kol išmainiau ją į sidabrinį papuošalą.
Kitąkart brangų papuošalą sutariau išmainyti į firminius marškinius. Ant jų etiketės buvo užrašytas XS dydis, nors marškiniai atrodė normalaus dydžio.
Moteris patikino, kad jie S/M dydžio, tačiau gavusi supratau, kad tai ne marškiniai, o didelis juodas maišas, XL dydžio. Negana to, be vienos sagos, nors įspūdingos didelės sagos buvo pagrindinis marškinių akcentas. Apie tai skelbime buvo nutylėta.
Taip pat kartą esu mainais gavusi aplankstytą sidabrinį žiedą ir su jo savininke teko ilgai aiškintis, kol galiausiai ji sutiko atsikeisti prekėmis. Žiedo savininkė nusileido dėl to, jog bijojo sulaukti neigiamo komentaro savo anketoje. Aš jo neparašiau tik todėl, kad dar labiau bijojau savo anketoje sulaukti tokio pat komentaro – iš keršto.
Duoklė paštui
Mokesčių inspekciją (VMI) iškart įspėju, kad iš tokio hobio neuždirbu, mano pajamos mažesnės nei išlaidos: ką gaunu už parduotus drabužius ar papuošalus, tą paskui ten pat išleidžiu; gerokai dažniau mainau, nei perku ar parduodu. Be to, tenka mokėti už registruoto siuntimo išlaidas, vokus – nuo 4 iki 6 Lt kiekvienam siuntiniui.
Tiesa, kalbu tik už save, nes tokiuose portaluose sėdi ir nemažai prekybininkių, pridėjusių po 200–300 naujų prekių skelbimų su prierašais „Mainai nedomina!“.
Tačiau labiausiai iš mainų manijos pelnosi Lietuvos paštas, uždirbantis iš kiekvieno siuntinio. Pastebėjau, kad mane pašto darbuotojos jau pažįsta. Vieną rytą, kai atėjau atsiimti siuntinių, pašto darbuotoja įdėmiai pasižiūrėjo į asmens dokumentą, į mane ir garsiai sušuko paštininkei: „Genute, Daškevičiūtės siuntinius paimk!“
„Gerai, trys šiandien atėjo!“ – atsklido Genutės balsas iš kito kabineto, o Daškevičiūtė nuraudo.
Siuntinių daugėja
AB „Lietuvos paštas“ atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė teigė, kad registruotų ir įvertintų siuntų, siunčiamų Lietuvoje, daugėja. Tam įtakos turi elektroninė prekyba.
Pavyzdžiui, vien per pirmus keturis šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, registruotų ir įvertintų siuntų padaugėjo pusantro procento. „Lietuvos pašto“ atstovė atsisakė nurodyti, kiek per mėnesį pašte išsiunčiama ir gaunama siuntinių, tačiau pabrėžė, kad tai tikrai nėra keli vienetai. Per mėnesį „Lietuvos paštas“ išsiunčia ir gauna tūkstančius siuntų.
Pačios populiariausios siuntos – iki 2 kg. Daugiau sveriančius siuntinius pigiau siųsti per kurjerius. Per kurjerius siunčiamų siuntinių kiekis rodo, kad per metus ši rinka vidutiniškai auga apie 17 proc.
„Visgi daugiausia prekių atkeliauja iš užsienio šalių. Dabar reikalingą daiktą gyventojai gali įsigyti tiesiogiai gamintojo svetainėje ir jį atsisiųsti iš kito pasaulio krašto. Daugiausia siuntų atkeliauja iš Didžiosios Britanijos, JAV, Kinijos, Vokietijos – šalių, kur elektroninė prekyba labai išplėtota“, – pasakojo A.Jonušaitė.
Prekės iš Didžiosios Britanijos ir Kinijos dėl geros kainos yra paklausios tarp nelegalių Lietuvos tarpininkų.
Krautuvėlių atsisakys
„Manodrabuziai.lt“ įkūrėja Milda Mitkutė (nuotr.) prieš 5-erius metus sugalvojo įkurti mainų portalą, nes pati turėjo daug nenešiojamų drabužių ir pamanė, kad tokių žmonių yra daugiau.
„Iš pradžių tai buvo hobis, bet prieš trejus metus pamatėme, kad tai labai stipri niša, vos ne visa Lietuva tuo domisi, ir tai tapo verslu. Europoje skatinamas pakartotinis vartojimas, kai žmogus žmogui kažką parduoda, pas mus tai labai prigijo.
Sukūrėme tokį portalą ir Vokietijos rinkai – ten jis keturiskart didesnis. Vokiečiai labai sąmoningi, supranta, kad yra pervartojimas, ir nori keistis drabužiais ar juos perpirkti iš kitų. Buvo planų kurtis ir Jungtinėje Karalystėje, bet kol kas nesiplečiame dėl kultūrinių skirtumų. Ten ir taip vyrauja nuostata „viskas už vieną svarą“, tad jiems iki mainų dar reikia pribręsti.“
Nors šioje svetainėje yra vadinamosios „krautuvėlės“, kur oficialūs prekybininkai legaliai prekiauja naujomis prekėmis, M.Mitkutė atskleidžia, kad artimiausiu metu jų visiškai nebeliks.
„Grįžtame prie idėjos, kad esame „socialus šopingas“, o ne komercinė erdvė, ir norime vėl fokusuotis tik į merginas, kurios turi savo nebenešiojamų drabužių. Krautuvėles buvome sukūrę tam, kad nebūtų teršiamas paprastų merginų katalogas, nes buvo labai didelis poreikis, komercininkai patys ateidavo į portalą, bet dabar nutarėme, kad tai iškreipia pagrindinę idėją – turi būti nuolatinis dalijimasis.“
Didžiojoje Britanijoje populiarūs bagažinių turgūs
Didžiojoje Britanijoje nėra didelio mainų portalų poreikio, bet ten populiarūs bagažinių turgūs (angl. car boot). Į tokius turgus kiekvieną savaitgalį įvairiuose Anglijos kampeliuose suvažiavę žmonės parduoda sau nebereikalingus ir perka kitiems nereikalingus, bet jiems patinkančius daiktus.
Ten galima įsigyti drabužių, avalynės, papuošalų, žaislų, knygų, muzikinių įrašų, filmų, nedidelių baldų, dviračių, prekių sodui, buičiai, interjerui, kanceliarinių priemonių ir t.t. Viskas parduodama labai pigiai, tad kartais net nekyla mintis derėtis, nors pasiderėjus kaina dar nuleidžiama.
Tarkim, už litą galima įsigyti dailią lėkštę su piešinėliais, už kelis litus – dekupažuotą vazoną, už du litus – vos kartą skaitytą, t.y. beveik naują meilės romaną, kuris Lietuvoje kainuotų 52 Lt. Panašiai kainuoja filmai DVD formatu, buities reikmenys.
Kai kuriuose tokiuose turguose įrengti ne tik tualetai, bet ir kavinukės, tad lankytojai ir prekeiviai ten gali praleisti visą dieną.
 |
| Britai daiktais mainosi – juos pigiai perka bei parduoda – bagažinių turguose. |
Daiktus išnuomoja už litą
Birželio 20–24 d. vyko pirmoji šalyje daiktų nuomos ir dalijimosi platformos „Dalinuosi.lt“akcija „Sutaupyk Joninėms“. Akcijos metu už litą parai buvo galima išsinuomoti įvairiausių daiktų: kamerą, automobilį, kompiuterį, palapinę, šašlykinę, gitarą, puodą, bokso kriaušę ir t.t.
Taip siekiama populiarinti daiktų dalijimąsi ir nuomą tarp privačių žmonių, saugiai „įdarbinti“ kuo daugiau daiktų.
Ši platforma per pusmetį nariams uždirbo daugiau nei 5000 Lt. Populiariausios nuomos prekės – automobiliai „Mazda“ bei „Citroen Xsara“, „GoPro“ kamera ir žaidimų konsolė „Xbox“.
VMI stebi elektroninę prekybą
Vilniaus apskrities VMI atstovas spaudai Tomas Šileika „15min“ teigė, kad šiuo metu VMI vykdo projektą „Elektroninė prekyba“. Specialistai analizuoja šalyje veikiančių interneto svetainių turinį ir elektronines parduotuves, tikrina, ar jomis besinaudojantys asmenys veikia legaliai ir moka mokesčius valstybei. Specialistų akiratyje yra ir straipsnyje minėti tarpininkai uždarbiautojai.
„Projekto metu griežtesnės kontrolės priemonės laukia tų vykdančiųjų ūkinę komercinę veiklą, kurie vengia deklaruoti gaunamas pajamas ir mokėti mokesčius. Tokius asmenis VMI stebi, identifikuoja ir suskaičiuoja nesumokėtus mokesčius bei paskiria solidžias baudas. Kita vertus, visada sudaroma galimybė savanoriškai pašalinti nurodytus trūkumus ir atsisakyti piktnaudžiavimo“, – sakė T.Šileika.
VMI vykdydama elektroninės prekybos kontrolę šiemet ir pernai atliko 70 patikrinimų. Į VMI akiratį patekę mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo apie 200 tūkst. Lt mokėtinų mokesčių. Pajamas slėpusiems mokesčių mokėtojams buvo taikomos ir griežtesnės kontrolės priemonės. Viena tokių – mokestiniai patikrinimai, kurių metu buvo priskaičiuoti dar didesni mokėtini mokesčiai.
T.Šileikos teigimu, asmenims, elektroninėje erdvėje vykdantiems tęstinę, t.y. ūkinę komercinę veiklą, galioja tos pačios taisyklės, kaip ir vykdantiems veiklą kitur. Jiems privalu įregistruoti šią veiklą ir priklausomai nuo ją vykdysiančio asmens (fizinio ar juridinio) sumokėti numatytus mokesčius.
Vykdydamas nuolatinę prekybą internetinėje erdvėje ir gaudamas pajamas, asmuo turi būti įregistravęs individualią veiklą ar įsteigęs įmonę. Su verslo liudijimu to daryti negalima.
Atsitiktiniai sandoriai internete, kuriuose nėra tęstinės (verslo) veiklos elementų, pvz.: transporto priemonės pardavimas, būsto nuoma ar pavieniai atvejai, kai žmonės pagal skelbimą internete parduoda savo asmeninius daiktus (nebenešiojamus drabužius, batus ir pan.), nėra laikomi individualios veiklos vykdymu.
Tačiau, jei per mokestinį laikotarpį iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir to turto įsigijimo bei su tuo susijusių išlaidų kainos skirtumas viršija 8 tūkst. litų, tai nuo sumos, viršijančios šį skirtumą, turi būti sumokamas 15 proc. pajamų mokestis.
