„Pavyzdžiui, sukčiai prisidengia realiai veikiančių įmonių vardu, kuria fiktyvias įmones. Būtent kalėdiniu metu daromas spaudimas greičiau įsigyti prekes, siūloma žemesnė nei rinkos kaina. Žmogus, gyvendamas šventinėmis nuotaikomis, gali nepastebėti smulkmenų, priimti sprendimą ir nukentėti“, – įspėja specialistas.
– Kaip prieš šventes veikia sukčiai? Kaip jie prisistato ir ką siūlo?
– Lietuvoje veikia daug pasaulyje esančių schemų, pavyzdžiui, sukčiai prisidengia realiai veikiančių įmonių vardu, kuria fiktyvias įmones. Būtent kalėdiniu metu daromas spaudimas greičiau įsigyti prekes, siūloma žemesnė nei rinkos kaina. Žmogus, gyvendamas šventinėmis nuotaikomis, gali nepastebėti smulkmenų, priimti sprendimą ir nukentėti.
– Ar dėl tokių sukčių veiksmų jau yra nukentėjusių verslininkų?
– Tikrai taip, ir ne vienas.
– Į kokį segmentą orientuojasi sukčiai?
– Tiek į smulkias, tiek į stambias įmones.
– Pranešate, kad sukčiai gali sudaryti gerai verslą išmanančių žmonių įspūdį, gali vartoti profesionalius terminus ir netgi atsiųsti tariamų produkcijos pavyzdžių.
– Tikrai taip. Sudėtingesniais atvejais pasinaudojama kokia nors stambia ir seniai veiklą vykdančia įmone, jos vardu sukuriamas internetinis adresas, tik pakeičiamos tam tikros raidės ar sakiniai. Tada siunčiama užklausa dėl prekių pirkimo. Nors tokiu atveju naudojami realiai veikiančios įmonės rekvizitai, pakeičiami elektroninio pašto adresai ar telefonų numeriai, kad būtų galima susisiekti ne tiesiogiai su įmone, o su sukčiais.
– Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
– Svarbiausias patarimas – pažinti savo tiekėją. Reikėtų pasiieškoti tos įmonės internete, pasižiūrėti, ar ji nėra siejama su kokiomis nors bankrutavusiomis ar nelegalią veiklą vykdančiomis įmonėmis. Reikia patikrinti ir asmenį, kuris su jumis susisiekė, – tarkim, ar nesinaudojama kokios nors užsienio kino žvaigždės ar sportininko pavarde, nes taip dažnai daroma.
Reikia atkreipti dėmesį į pačią elektroninę žinutę – yra nemokamų programų, kurios leidžia pasižiūrėti žinutės kodą ir pagal jį nustatyti, iš kur siųstas laiškas. Sakykim, jei bendraujate su Vokietijos ar Anglijos klientu, o pasitikrinę matote, kad siunčiama iš Afrikos ar Kinijos, iškart aišku, kad bandoma nuslėpti realią vietą.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į interneto svetainę, nes sukčiai nesivargina kurti informatyvios svetainės: sukuriamas tik pirminis įspūdis, o, vaikštant po meniu, informacijos dažniausiai nėra gausu. Taip pat reikia žiūrėti į interneto svetainės sukūrimo datą – tokios svetainės dažniausiai veikia 2–3 mėnesius.
– Kaip žinoti, kad, pavyzdžiui, įmonė, su kuria bendradarbiaujama, neturi milžiniškų skolų ir galbūt niekados nesugebės atsiskaityti?
– Tokiu atveju rekomenduojame pasinaudoti įmonių, kurios teikia kreditų ataskaitas, paslauga. Užsisakę kreditines ataskaitas, sužinosite realią dominančių įmonių finansinę padėtį: ar jos nėra labai įsiskolinusios, ar sugebės atsiskaityti, ar priklauso tam pačiam segmentui (pavyzdžiui, statybų bendrovė tikrai neužsisakys šaldytos žuvies).
– Ir, kaip minėjote, svarbiausia neskubėti?
– Tikrai taip, jei kyla įtarimas, geriau pasitikrinti du ar net tris kartus.
