Tokia naujovė suteikia stiklui unikalių ir, žinoma, labai naudingų savybių: jis tampa „nejautrus“ atspindžiams, o be to, atstumia vandenį.
Šio stiklo panaudojimo spektras labai platus, o išradimo reikšmę sunku pervertinti. Mobiliųjų įrenginių ekranai nustotų varginti vartotojus saulėtą dieną ar spiginant kitam ryškiam šviesos šaltiniui. Be to, žmonėms nereikės bandyti pasukti į šoną nenaudojamo monitoriaus, kad išvengtų atspindžių. Akiniai ir kitokia optika daugiau neužrasos, kadangi netgi labai smulkūs vandens lašeliai pasišalins nuo stiklo paviršiaus, o ir automobilių lempos visuomet bus švarios.
Ypatingas dėmesys skiriamas saulės baterijų, padengtų tokiu stiklu, efektyvumo didinimui. Kadangi saulės spinduliai daugiau neatsispindės, didesnis jų kiekis pateks į foto elementus.
Tačiau tai – perspektyvoje, o šiandien MIT mokslininkai tęsia savo tyrimus, siekdami padidinti „tobulo“ stiklo efektyvumą. Be to, dėl pakeitimų stiklo „mikro“ struktūroje jis tampa trapus. Atliekami daugkartiniai testai, kadangi prieš pradedant tokio produkto serijinę gamybą būtina įsitikinti, jog jis tinkamas eksploatavimui realiomis sąlygomis.
