Nors susidūrimas su ledkalniu iš tikrųjų buvo pagrindinė „Titaniko“ katastrofos priežastis, tačiau būtent dėl keisto Mėnulio poveikio ir neįtikėtinų sutapimų, kurie įvyko iki katastrofos likus net trims mėnesiams, ši kliūtis ir atsidūrė didžiojo lainerio kelyje, – praneša „The Telegraph“.
Nepaprastai reta įvairių astronominių faktorių kombinacija, įskaitant ir prieš pusantro tūkstančio metų įvykusį Mėnulio priartėjimą prie Žemės, sukėlė neįprastai padidėjusį vandens lygį 1912 metų sausio naktį, – atskleidė mokslininkai.
„Laivas visu greičiu plaukė į regioną, kuriame buvo daug ledkalnių, todėl nenuostabu, kad jis atsitrenkė ir sudužo, tačiau būtent Mėnulio sąveika su kitais reiškiniais gali paaiškinti, kodėl toje vietoje būtent balandžio 14 dieną buvo neįprastai daug ledkalnių“, – tikina profesorius Donaldas Olsonas.
Šis nepaprastai retai pasitaikantis reiškinys galėjo išjudinti daug ledkalnių nuo Kanados pakrantės ir nuplukdyti juos į pietus. Tokiems ledkalniams nuplaukti iki vietos, kur 1912 metais balandžio 14 nuskendo pusantro tūkstančio žmonių gyvybes kartu nusinešęs laivas, turėjo prireikti maždaug trijų mėnesių, – rašoma moksliniame žurnale „Sky & Telescope“.
„Laivas visu greičiu plaukė į regioną, kuriame buvo daug ledkalnių, todėl nenuostabu, kad jis atsitrenkė ir sudužo, tačiau būtent Mėnulio sąveika su kitais reiškiniais gali paaiškinti, kodėl toje vietoje būtent balandžio 14 dieną buvo neįprastai daug ledkalnių“, – tikina tyrimui vadovavęs Teksaso valstijos universiteto profesorius Donaldas Olsonas.
Neįprastai aukštas vandens lygis ir didelis bangavimas vadinamas pavasariniu potvyniu, jį sukelia tam tikras Saulės ir Mėnulio išsidėstymas.
1912 metų sausio 4 dieną Mėnulis pirmą kartą per 1500 metų neįprastai stipriai priartėjo prie Žemės. Šis retas sutapimas įvyko praėjus vos dienai po to, kai Žemė priartėjo prie Saulės. Taigi, anot mokslininkų, ši keista astronominių įvykių kombinacija ir sukėlė rekordiškai didelį pavasarinį potvynį.
Šis potvynis, mokslininkų manymu, buvo pakankamai stiprus, kad išjudintų daugybę ledkalnių iš seklių Labradoro ir Niufaundlendo vandenų ir kad vėliau juos atplukdytų į lemtingąją vietovę.
„Mes tikrai netvirtiname, kad žinome, iš kur tiksliai atsirado ledkalnis, į kurį trenkėsi „Titanikas“ – niekas negali to žinoti, tačiau mes pasiūlėme itin tikėtiną scenarijų, kurį reikėtų moksliškai pagrįsti“, – tikina profesorius Donaldas Olsonas.
