Interneto teikiamą naudą žino kiekvienas besinaudojantis šia medija ir informacijos šaltiniu, tačiau ilgus metus netilo ginčai dėl to, kokį poveikį globalus tinklas turi vaikams ir ar nežaloja jis augančio asmens psichikos.
Pasirodo, internetas šiuolaikiniame pasaulyje vaikams ir paaugliams yra tiesiog būtinas, nes padeda normaliai vystytis ir užtikrina normalius socialinius ryšius ateityje, kai toks žmogus užaugs.
Tyrimas nustebino daugelį mokytojų ir tėvų, kurie buvo ir tebėra įsitikinę, jog lindėti internete valandų valandas yra beprasmis laiko švaistymas, kuris tik žaloja vaiko intelektą ir iškreipia realybės pojūčius, rašo Britanijos spauda.
Tyrime dalyvavo amerikiečių šeimos, turinčios mokyklinio amžiaus vaikų, kurie yra neabejingi interneto teikiamiems malonumams.
„Paaugliai, kurie aktyviai naudojai internetu, vienu metu gauna kelias naudas – jie įsisavina naudojimosi kompiuteriu abėcėlę bei padidina išprusimo lygį. Informacija, gaunama „landžiojant“ po interneto svetaines, lieka vaiko atmintyje,“ – teigia minėto tyrimo autoriai.
Anot mokslininkų, taip vaikai mokosi bendrauti: kuria savo svetaines arba profilius internete, keičiasi nuorodomis į įdomius šaltinius.
Pasirodo, internetas šiuolaikiniame pasaulyje vaikams ir paaugliams yra tiesiog būtinas, nes padeda normaliai vystytis ir užtikrina normalius socialinius ryšius ateityje, kai toks žmogus užaugs.
Dar prieš dešimt metų internetas buvo nauja ir neatrasta sritis, prieinama tik specialistams. Šiandieną retas paauglys gali įsivaizduoti pilnavertį gyvenimą be interneto.
Kita vertus, skeptikai suabejojo tokio tyrimo reikalingumu ir apkaltino informacinių technologijų kompanijas, kurios parėmė tyrimą, tuo, jog šios stengiasi įtikinti visuomenę interneto nauda ir taip pelnytis iš naujų vartotojų, kurią didžiąją dalį sudaro smalsūs ir visko norintys paaugliai.
Tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius dešimt metų jaunimo laisvalaikio praleidimo būdai gerokai pasikeitė. Vis mažiau paauglių leidžia laiką bendraudami tarpusavyje parkuose, gatvėse ar pramogų bei prekybos centruose. Jie nebesusitinka gaujomis sutartoje vietoje realiame pasaulyje, kaip anksčiau.
Dabar susitikimų vieta yra „MySpace“ ar „Facebook“. Toks „kabojimas“ virtualioje erdvėje kelia nerimą daugeliui tėvų ir pedagogų, kurie, užaugę dar „anais“ laikais, kai nebuvo interneto ir yra įsitikinę, jog paauglio laisvalaikis privalo būti aktyvus.
Tačiau mokslininkai skuba nuraminti gimdytojus, jog pasaulinis tinklas teikia vaikams ne ką mažesnę naudą nei judrus laiko praleidimo būdas. Tam tikra jaunųjų internautų dalis gali laisviau išreikšti savo kūrybinius bei intelektualinius gebėjimus būtent internete. Polinkį į tiksliuosius mokslus turintiems vaikams tai puiki galimybė ugdyti savo gebėjimus praktiškai jau nuo mažų dienų.
Pavyzdžiui, japonų paaugliai mielai naudojasi tos šalies animacinių filmų kūrėjų specialiai vaikams sukurta interneto svetaine, kurioje jaunimas, susibūręs į grupes, gali kurti savus personažus ir netgi ištisas animacinių filmų serijas.
Taip paaugliai net patys to nesuprasdami jau mokosi prodiuserių amato, taisyklingos kalbos ir video produkcijos kūrimo elementų.
Tačiau su internetu yra susiję ir nemažai problemų, ypač jei mokykloje yra tokių vaikų, kurie aktyviai naudojasi internetu ir tokių, kurie tokios galimybės neturi. Praraja tarp minėtų paauglių yra didžiulė, o tai ir yra esminė bendravimo bėda.
Mokslininkai ragina mokytojus ir tėvus ne drausti vaikams „kyboti“ virtualioje erdvėje, o pasidomėti, ką jų atžala ten daro, kas jam patinka, su kuo bendrauja. Tai gali būti vienas paprasčiausių būdų užmegzti su savo paaugliu glaudesnius ryšius.
