Netoli Ženevos įsikūrusio Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) centras išplatino Italijos centrinėje dalyje veikiančios Gran Saso laboratorijos fizikų pranešimą, kuriame sakoma, kad šis atradimas yra svarbus postūmis įgyvendinant Didžiojo hadronų greitintuvo programą, turinčią padėti atskleisti svarbias visatos sandaros paslaptis.
Gran Saso mokslininkai paskelbė trejus metus stebėję milijardus miuoninių neutrinų, kurie buvo skleidžiami iš CERN laboratorijos, esančios už 730 kilometrų, ir nustatę, kad bent vienas šio tipo neutrinas virto tau neutrinu.
Neutrinai yra labai mažos masės, neutralaus krūvio ir šviesai artimu greičiu judančios dalelės, itin menkai sąveikaujančios su medžiaga, todėl daugelis kosmose skriejančių neutrinų lengvai perskrodžia Žemės rutulį, nekeisdami krypties ir greičio.
Šios dalelės dažniausiai susidaro vykstant branduolinėms reakcijoms, o kas sekundę kiekvieno žmogaus kūną perskrodžia apie 50 trilijonų Saulėje susidariusių neutrinų.
Gran Saso ir CERN mokslininkų eksperimentas įrodė anksčiau iškeltą hipotezę, kad neutrinų esama trijų atmainų, kurios gali lengvai virsti viena ar kita.
Pasak tyrėjų, tokia savybė padeda paaiškinti, kodėl iš Saulės į Žemę atskrieja mažiau neutrinų, nei prognozuojama pagal vadinamąją standartinio modelio teoriją, vyraujančią elementariųjų dalelių fizikoje jau apie 80 metų.
Du Maskvoje dirbę mokslininkai jau praeito amžiaus 7-ame dešimtmetyje buvo iškėlę prielaidą, kad vienos rūšies neutrinai gali virsti kitokiais. Remiantis šia hipoteze buvo spėjama, kad yra kitokių neutrinų, kurių mokslininkams kol kas nepavyksta aptikti.
Tyrėjai pridūrė, kad naujasis atradimas taip pat gali padėti paaiškinti vadinamąją tamsiąją medžiagą, sudarančią apie ketvirtadalį visatos masės.
Regimoji medžiaga sudaro tik 5 procentus visatos masės, o apie 70 proc., anot fizikų, sudaro „tamsioji energija“, kurios prigimtis dar neišaiškinta.
„Tai išties jaudinama, nes (šis eksperimentas) įrodo, kad esama dalykų, nukrypstančių nuo standartinio modelio“, – sakė CERN atstovas Jamesas Gilliesas.
„Tamsiosios medžiagos“ paslaptis bus mėginama aiškintis atliekant bandymus Didžiajame hadronų greitintuve – apie 100 metrų gylyje po žeme abipus Šveicarijos ir Prancūzijos sienos esančiame didžiausiame pasaulyje moksliniame įrenginyje, kuris nuo kovo pradėjo veikti beveik visu planuojamu galingumu.
