Kaip rašo newsru.com su nuoroda į žurnalą „Scientific Reports“, evoliucijoje reikšmingas buvo mėsėdžių gyvūnų nasrų vystymasis. Todėl neatsitiktinai mokslininkai tyrinėjo išnykusių gyvūnų sukandimo jėgą, norėdami suprasti, kuri vieta jiems teko maisto grandinėje.
Specialistai iš JAV, Brazilijos ir Egipto pirmieji atliko eksperimentą, per kurį matavo didžiausios piranijų pošeimio atstovės – juodosios arba raudonakės piranijos (Serrasalmus rhombeus) sukandimo jėgą. Šios žuvys suaugusios būna 40 cm ilgio ir sveria daugiau nei kilogramą. Nors pasakojimai apie žmones ir gyvūnus, kuriuos piranijos sugraužia iki kaulų, kiek perdėti, stiprūs jų žandikauliai nepalieka abejonių.
Amazonėje sugavę 15 žuvų nuo 20 cm iki 37 cm ilgio, mokslininkai erzino jas dinamometru ir privertė kandžioti specialų įrenginį. Galingiausio sukandimo stiprumas pasiekė 320 niutonų. Vienas niutonas atitinka jėgą, kurios reikia 1 kg pajudinti 1 m/s greičiu.
Ant žemės esantį 1 kg masės kūną veikia 10 niutonų lygi gravitacijos jėga. Tai reiškia, kad grobuonių žuvų nasrai suspaudžia jėga, 30 kartų didesne už jų svorį. Kitaip tariant, piranijos yra absoliučios čempionės pagal sukandimo stiprumą.
Natūraliomis sąlygomis piranijų sukandimas gali būti dar stipresnis, mat eksperimento metu jos buvo verčiamos kandžiotis ilgą laiką ir galėjo nuvargti.
Mokslininkų manymu, tokią didelę jėgą lemia žiaunų sandara – jas suspaudžiantis specialus svertas išskiria piranijas iš kitų.
Tyrėjai palygino piranijų ir jų protėvių – didžiulių Megapiranha paranensis, kurių ilgis siekė 1,4 m, o svoris – iki 72 kg, – skeletų struktūras. Pastarųjų sukandimo stiprumas siekė 1240-4749 niutonus – tai atitiko 480 kg arba 6,7 karto didesnį nei jų svorį. Megapiranijų dantys turėjo storas šaknis, o jų paviršius buvo dantytas.
Šios žuvys buvo tokios pat nuožmios kaip tritoniai baltieji rykliai, o tai gerokai išplėtė jų racioną. Megapiranijų dieta dar tiriama, bet jau aišku, kad priešistoriniai upių plėšrūnai galėjo sutraiškyti vėžlių šarvus.
Ankstesni tyrimai rodo, kad vienas didžiausių kreidos periodo mėsėdžių tiranozauras savo didžiuliais nasrais sukąsdavo jėga, vos triskart pranokstančia svorį, nors jis svėrė 100 kartų daugiau už megapiranijas.
