Gyvūno klonavimui mokslininkai paėmė avies ausies ląsteles, vėliau į embrioną buvo implantuotas genas, kuris skatina organizmą gaminti riebiąsias rūgštis. Tokias pat, kokias gamina žuvys.
Kaip teigė Pekino instituto profesorius Yutao Du, šios rūgštys itin naudingos žmogaus organizmui, jos mažina infarkto riziką, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Mokslininkas taip pat įsitikinęs, kad nėra kliūčių pradėti genetiškai modifikuotų avių auginimą.
Leidinys atkreipia dėmesį, kad niekur pasaulyje dar nebuvo rekomenduojama žmonėms maistui naudoti genetiškai patobulintų gyvulių mėsą. Tiesa, pirmuosius žingsnius ta kryptimi jau yra žengusi JAV.
Pavyzdžiui, amerikiečių bendrovė „Aqua Bounty“ užpatentavo naują atlantinių lašišų rūšį, kurios turi kitų žuvų genų. Dėl to lašišos auga du kartus greičiau.
Tikimasi, kad dar šių metų vasarą JAV Maisto produktų kokybės kontrolės tarnyba duos leidimą prekiauti patobulinta lašiša.