Mokslininkai ketvirtadienį sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad DNR tyrimai gali padėti išsiaiškinti kai kuriuos neatsakytus klausimus apie vieno iš labiausiai astronomijai nusipelniusių žmonių, kurį Vatikanas pasmerkė už mokymą, jog Žemė sukasi aplink Saulę, sveikatą.
„Jeigu tiksliai žinotume, kas buvo nutikę jo akims, pasitelkę kompiuterinius modelius galėtume atkurti, ką jis matydavo per teleskopą“, – sakė Florencijos, kurioje yra palaidotas G.Galilėjus, Istorijos ir mokslo muziejaus direktorius Paolo Galluzzi.
G.Galilėjus (1564-1642) antroje gyvenimo pusėje retkarčiais kentėdavo nuo regos sutrikimų, o paskutinius dvejus gyvenimo metus buvo visiškai netekęs regėjimo.
„Kai kada jis matydavo labai gerai, kai kada – blogiau“, – sakė daktaras Peteris Watsonas, Tarptautinęs oftalmologijos akademijos prezidentas ir Kembridže įsikūrusios Adenbruko universitetinės ligoninės konsultantas.
G.Galilėjus (1564-1642) antroje gyvenimo pusėje retkarčiais kentėdavo nuo regos sutrikimų, o paskutinius dvejus gyvenimo metus buvo visiškai netekęs regėjimo.
G.Galilėjaus rašyseną, laiškus ir portretus ištyręs P.Watsonas mano, kad astronomas galėjo kentėti nuo vienos akies trumparegystės, akies kraujagyslinio dangalo uždegimo arba lėtinės uždarojo kampo glaukomos.
Pasak gydytojo, G.Galileo regėjimas tikriausiai pablogėjo ne dėl nuolatinių Saulės stebėjimų, o dėl plataus masto negalios, kuri pasireiškė jaunystėje patirtu priepuoliu, po kurio mokslininkas buvo laikinai apkurtęs, taip pat kruvinomis išskyromis ir artritu, kuris jį savaitėms prikaustydavo prie lovos.
G.Galilėjus patyrė ypač didelį sukrėtimą, kai buvo inkvizicijos teisiamas už „ereziją“, Biblijai prieštaraujančios Mikalojaus Koperniko teorijos palaikymą.
Pasak P.Galluzzi, regos sutrikimai galėjo tapti vienos iš astronomo „klaidų“ priežastimi, mat G.Galilėjus manė, jog Saturnas nėra tobulas rutulys, o netaisyklingo suploto pavidalo dangaus kūnas.
Jo teleskopas vaizdą didino tik 20 kartų, todėl mokslininkas pablogėjus regėjimui Saturną ir jo įspūdingus žiedus tikriausiai palaikė planeta su dviem dideliais palydovais.
„Ko gera, susidėjo keletas klaidų. Jis tikriausiai tikėjosi atrasti palydovus, o regėjimas galėjo jį šiek tiek suklaidinti, – aiškino muziejaus direktorius. – DNR tyrimas leis mums nustatyti, kiek akių patologija galėjo jį suklaidinti“.
G.Galilėjus buvo palaidotas Florencijos Šv.Kryžiaus bazilikoje, praėjus maždaug šimtmečiui po jo mirties. Anksčiau mokslininko palaikai buvo paslėpti varpinės bokšte, nes Bažnyčia buvo uždraudusi jį laidoti.
G.Galilėjus kaulai buvo sudėti su jo mokinio Vincenzo Viviani ir vienos nežinomos moters palaikais.
P.Galluzzi ir kiti tyrėjai mano, kad kartu su G.Galilėjaus palaikais buvo laikomi mylimiausios iš jo trijų nesantuokinių atžalų – vienuolės Marios Celeste, kuri mirė sulaukusi 33 metų, palaikai.
Šios moters gyvenimas buvo pavaizduotas 1999 metais pasirodžiusiame Davos Sobel romane „Galilėjaus duktė“, tapusiame tarptautiniu bestseleriu. DNR tyrimas padės nustatyti, ar palaikai išties yra mokslininko dukters.
P.Galluzzi sakė laukiantis Bažnyčios leidimo ekshumuoti palaikus ir ketinantis sudaryti istorikų, mokslininkų ir gydytojų komisiją, kuri prižiūrėtų šį tyrimą.
