Visa tai priklauso nuo telomerų – chromosomų galuose esančių struktūrų – ilgumo. Jų vaidmenį mokslininkai lygina su batų raištelių galuose esančiomis plastmasinėmis apsaugomis: telomerai saugo chromosomas nuo nusidėvėjimo ir „iširimo“, skelbia Dailymail.co.uk.
Mokslininkai aktyviai tyrinėja telomerus. Manoma, kad juose yra užkoduota informacija apie žmogaus senėjimą.
Paprastai sakant, kuo ilgesni jūsų telomerai, tuo ilgiau jūs gyvensite – žinoma, jei neįvyks koks nors nelaimingas atsitikimas, neužklups liga ar to nepaveiks gyvenimo būdas.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad telomerai gali sutrumpėti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jei žmogus rūko ar patiria daug streso. Tačiau tai yra pirmasis indikatorius, leidžiantis spėti, kad žmonių gyvenimo trukmė yra užkoduota nuo gimimo.
Manoma, kad ateityje atlikus medicininius tyrimus žmonės dar vaikystėje galės sužinoti savo gyvenimo trukmę, jei to norės.
„Nėra žinoma, kodėl skirtingų žmonių telomerų ilgis skiriasi, tačiau jei turėtumėte pasirinkimą, jūs norėtumėte gimti turėdami ilgesnius telomerus, – sako tyrimui vadovavęs Glazgo universiteto profesorius Patas Monaghanas. – Nemanau, kad kas nors norėtų sužinoti savo gyvenimo trukmės – tai žmones gali liūdnai nuteikti. Tačiau būtina atsiminti, kad jūsų gyvenimo būdas tam turi didelę įtaką.“
Tyrimo metu buvo matuojamas zebriškųjų kikilių telomerų ilgis įvairiais jų gyvenimo etapais. Žmonių atveju, dėl tyrimo trukmės, dažniausiai tiriami vyresnio amžiaus asmenys,
Mokslininkai ištyrė 99 kikilių kraują, o laikui bėgant hipotezė pasitvirtino: trumpesnius telomerus turėję paukščiai mirdavo anksčiau. Kai kurie jų išgyveno vos septynis mėnesius. Tačiau vienas paukštis, kurio telomerai buvo ilgiausi, išgyveno net devynerius metus.
„Šie paukščiai mirė natūraliai. Jų neužpuolė jokie plėšrūnai, jie nesirgo jokiomis ligomis ir nemirė atsitiktinai“, – pabrėžė P.Monaghanas.
Tyrimas gali pasitarnauti ir žmonijai, mat mūsų telomerai veikia analogišku principu. Kuo jie yra ilgesni, tuo geriau. Bėgant laikui jie nuolat trumpėja, o pasiekę tam tikrą ilgį nustoja veikti. Tuomet jie nebesaugo DNR, o besidauginančiose ląstelėse atsiranda klaidų. Dėl to senstant oda pradeda raukšlėtis, o imuninė sistema tampa mažiau efektyvi, didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis ar gauti širdies smūgį.
