Pirmą kartą liepos 19 dieną ją pamatė astronomas mėgėjas iš Niujorko valstijos Frankas Melillo, o vėliau dėmės buvimą patvirtino nuotraukos, nufotografuotos iš Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminio zondo „Venus Express“.
Remiantis duomenimis, kuriuos surinko ESA, dėmė atsirado mažiausiai keturios dienos iki to laiko, kai ji buvo pastebėta Žemėje.
Nuo aptikimo pradžios ryški dėmė išsiplėtė pučiant vėjams Veneros atmosferoje.
Mokslininkai tiksliai nežino, kodėl atsirado dėmė keliasdešimties kilometrų atstumu nuo planetos paviršiaus, bet, galimas dalykas, tai yra ugnikalnio išsiveržimo padarinys.
Manoma, kad didžioji dalis Veneros paviršiaus susidarė veikiant ugnikalniams. Nors iki šios dienos veikiančių ugnikalnių planetoje nerasta, mokslininkai mano, kad jų yra.
Tačiau kad ugnikalnio dujos taip giliai prasiskverbtų į tankią planetos atmosferą, kurią sudaro daugiausia anglies dioksidas, išsiveržimas turėjo būti labai galingas.
Dar vienas galimas ryškios dėmės atsiradimo paaiškinimas – Saulės spindulių įelektrintų dalelių sąveika su Veneros atmosfera.
Gali būti, kad veikiant sūkuringoms atmosferos srovėms ryškios dalelės susikaupė vienoje vietoje.
Ryški dėmė Veneroje pastebėta jau ne pirmą kartą, bet šįkart dėmė, matyt, turi vieną konkretų šaltinį.
Ne taip seniai mokslininkai pastebėjo „randą“ Jupiteryje, kuris atsirado, sprendžiant iš visko, po to, kai į planetą trenkėsi kometa ar stambus asteroidas.