Anot mokslininkų, šios charakterio savybės yra labai svarbios formuojant savo gyvenimą, tiek kalbant apie karjerą, tiek apie santykius su savo mylimuoju, – rašoma livescience.com tinklalapyje.
„Nuo pat senovės Graikijos laikų, žmonėms buvo įdomu sužinoti doro ir gero gyvenimo prigimtį. Žmonijai visuomet rūpėjo, kodėl kai kurie asmenys sugeba puikiai susitvarkyti savo karjerą, santuoką ir pasiekti užsibrėžtų tikslų, o kitiems, deja, to padaryti nepavyksta. Anksčiau buvo manyta, kad gyvenimo sėkmę lemia šeima ir aplinka, kurioje žmogus gyvena, tačiau šis tyrimas įrodė, kad sėkmė vis dėlto yra užkoduota žmogaus genuose“, – pasakojo tyrimą atlikęs Edinburgo universiteto profesorius Timothy Batesas.
Anot Edinburgo universiteto profesoriaus Timothy Bateso, genai didžiausią įtaką daro žmogaus savikontrolei.
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktame tyrime buvo surinkta 800 dvynių porų, kurių amžius buvo ne mažiau kaip 50 metų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad genetika kur kas labiau lemia žmogaus asmenybės formavimąsi nei jo šeima ar namų aplinka.
Mokslininkai respondentams pateikė klausimų seriją, kad išsiaiškintų, kaip tyrimo dalyviai vertina patys save ir juos supančius aplinkinius. Vėliau mokslininkai suskaičiavo, kiek yra panašių atsakymų tarp genetiškai identiškų dvynių ir tarp neidentiškų dvynių, kurių genetika sutampa tik 50 procentų.
„Jeigu atsakymų panašumas tarp identiškų dvynių yra didesnis nei tarp neidentiškų dvynių, tai natūralu, kad jų pasirinkimus gyvenime formuoja genetika“, – tikina T.Batesas.
Mokslininkai išsiaiškino, kad genai lemia žmogaus sugebėjimą siekti užsibrėžtų tikslų, bendrauti su aplinkiniais, taip pat jie yra atsakingi už žmogaus sugebėjimą vystytis ir mokytis. Anot Edinburgo universiteto profesoriaus Timothy Bateso, genai didžiausią įtaką daro žmogaus savikontrolei.
Atliktas tyrimas buvo išspausdintas „Journal of Personality“ leidinyje.