Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktoriaus Deimanto Jastramskio teigimu, ekonominė krizė ir netinkami vyriausybės veiksmai sumenkino Lietuvos žiniasklaidos organizacijų išteklius ir sumažino žiniasklaidos atsparumą negatyviam politikų poveikiui.
Vienintelėje iš Baltijos šalių – Estijoje – žiniasklaidos teisinės, politinės ir ekonominės sąlygos iš esmės nepablogėjo ir gali būti vertinamos kaip geriausios šiame regione.
Tarptautinės organizacijos „Freedom House“ duomenimis, ekonominės, politinės ir teisinės sąlygos, lemiančios žiniasklaidos veiklos kokybę, 2009–2014 m. Lietuvoje tapo mažiau palankios palyginti su 2008 m. Dar labiau nepalankesnė žiniasklaidai veikti aplinka šiuo periodu susiklostė Latvijoje.
Vienintelėje iš Baltijos šalių – Estijoje – žiniasklaidos teisinės, politinės ir ekonominės sąlygos iš esmės nepablogėjo ir gali būti vertinamos kaip geriausios šiame regione.
„Nuo to, kaip Lietuvos ir kitų Baltijos šalių žiniasklaidos sistemos sugebės įveikti vis dar ryškius ekonominės krizės padarinius, ir kaip nuosekliai bei atsakingai bus sprendžiami žiniasklaidos politikos klausimai, iš dalies priklauso demokratijos raida visame regione. Įvairus ir kokybiškas žiniasklaidos turinys yra tinkamiausias vaistas ir nuo vidaus, ir nuo išorės ligų: per didelio politikų noro reguliuoti žiniasklaidos turinį, ir užsienio propagandos poveikio“, – teigia docentas D.Jastramskis.
Nepašviestas žiniasklaidos ir politikos sankirtų teritorijas tyrėjai konferencijoje „šukuos“ trimis – žiniasklaidos politikos, propagandos ir informacinių karų, politinės komunikacijos – kryptimis.
Konferencijos pradžia – gegužės 7 d. 9 val.
