Anot ekspertų, šis tyrimas turėtų paskatinti jaunus žmones labiau rūpintis savo sveikata ir laikytis sveikos gyvensenos arba net vartoti atmintį gerinančius vaistinius preparatus, kad smegenys kuo ilgiau dirbtų efektyviai, skelbia Dailymail.co.uk.
Dešimtį metų trukusiame tyrime, kurį atliko Prancūzijos Epidemiologijos ir visuomenės sveikatos tyrimų centras bei Londono universiteto koledžas, dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Jo metu buvo tiriami Londone dirbantys 45–70 metų amžiaus valstybės tarnautojai.
Jų smegenų veikla per dešimt metų buvo patikrinta tris kartus. Tyrimų metu buvo tikrinama jų atmintis, žodynas, klausa ir rega. Tyrimo dalyviams buvo duodamos tokios užduotys, kaip, pavyzdžiui, parašyti kaip įmanoma daugiau žodžių, kurie prasideda raide „S“ ar įvardinti visas žinomas gyvūnų veisles.
Visų su smegenų veikla susijusių tyrimų, išskyrus žodyno, rezultatai visose amžiaus grupėse suprastėjo. Paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus žmonių smegenų veikla prastėjo greičiau.
Vyrų grupėje užfiksuota, kad tų, kurių amžius tyrimo pradžioje buvo 45–49 metai, smegenų veikla per 10 metų suprastėjo 3,6 proc., o 65–70 metų amžiaus grupėje tuo pačiu laikotarpiu smegenų veikla suprastėjo 9,6 proc.
Moterų grupėje užfiksuotas atitinkamai 3,6 proc. ir 7,4 proc. atminties suprastėjimas, skelbiama „British Medical Journal“ pranešime.
Tyrimui vadovavusi mokslininkė Archana Singh-Manoux teigia, kad iki šiol nebuvo tiksliai žinoma, kada smegenų veikla pradeda prastėti. Kai kurie mokslininkai teigė, kad tokių požymių retai užfiksuojama žmonėms iki 60 metų.
Tačiau šis tyrimas tokias spėliones paneigė.
„Akivaizdžiai matyti, kad smegenų veikla prastėja jau sulaukus 45–49 metų. Visi tyrimai, išskyrus žodyną, patvirtino žymų smegenų veiklos suprastėjimą visose amžiaus grupėse tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų“, – teigė A.Singh-Manoux.
„Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad sveikata turi įtakos smegenų veiklai senstant, o šio tyrimo rezultatai yra papildoma priežastis laikytis Naujaisiais metais duotų pažadų, – sakė Didžiosios Britanijos Alzheimerio tyrimų labdaros organizacijos tyrėjas Simonas Ridley. – Nors mes dar nežinome, kaip išvengti demencijos, aišku yra tai, kad jos riziką gali sumažinti nedideli gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip tinkamas maitinimasis, nerūkymas, kraujo spaudimo bei cholesterolio stebėsena.“
