Jis sako neatsigaunantis po ekonominės krizės, todėl nusprendęs atsisakyti du dešimtmečius kauptos kolekcijos.
„Žinoma, būta ir didelių išlaidų, jų ieškant, važinėjant po apleistus kaimus ir perkant iš žmonių jiems nereikalingus senovinius rykus, indus, įnagius... Kai ką žmonės yra ir patys atnešę bei pasiūlę įsigyti, bet tikrai ne visus čia sukauptus senovinius daiktus“, – sako A.Dobrovas.
Prieš dešimt metų šis verslininkas buvo įsigijęs dvi medines šventųjų skulptūras, kurios buvo įtrauktos į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą ir stovėjo Šilalės rajono paribyje. Tada A.Dobrovas sakė patikėjęs, jog skulptūras jam pasiūlė žmogus iš savo privačios valdos ir nupirko.
O jos, pasirodo, buvo vogtos. Šių eilučių autorė, 2003-iųjų pavasarį aprašiusi šią įžūlią vagystę ir skaudžią Šilalės sakralinio meno vertybių netektį , netrukus sulaukė šilutiškio A.Dobrovo skambučio.
Verslininkas pasiūlė apžiūrėti neseniai įsigytas nežinomo dievdirbio išdrožtas senovines skulptūras, kurios gali būti kaip tik tos, kurių Šilalės savivaldybės paminklotvarkininkė Aldona Gedvilienė ieško.
Nuojauta neapgavo – nedaug nukentėjusios statulos buvo pakliuvusios į šio supirkėjo rankas. Jis jas grąžino Šilalės savivaldybės paminklotvarkininkei, o šių eilučių autorė susilaukė nuoširdžios jos padėkos.
„Nesu nei aprašęs, nei katalogavęs savo privataus muziejaus turtų, kai kuriuos daiktus dar tektų išplauti, saugojimui paruošti, bet vis stinga laiko. Tiems, kam įdomu, mielai aprodau, atskleidžiu naudotų įrankių paskirtį. Pavyzdžiui, štai ši apskrita metalinė dėžė – tai rankinis malūnas, skirtas gilėms smulkinti. Iš jų Mažojoje Lietuvoje buvo verdama kava“, – sako kolekcininkas.
