Tie du nauji dangaus kūnai, skriejantys aplink skirtingas žvaigždes, buvo atrasti praeitų metų kovą pradėjusiu veikti Keplerio teleskopu.
NASA Keplerio misijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Billas Borucki sakė, jog tie objektai yra tūkstančiai laipsnių karštesni negu žvaigždės, apie kurias jie skrieja. Tai reiškia, kad paslaptingieji dangaus kūnai tikriausiai nėra planetos. Jie yra didesni už bet kurią Saulės sistemos planetą, taip pat yra gerokai už jas karštesni – netgi lyginant su skriejančiomis arčiausiai centrinio šviesulio.
„Visata nuolat pateikia keistesnių dalykų, nei mes sugebame įsivaizduoti“, – sakė NASA Astrofizikos departamento vadovas Jonas Morse'as.
Naujai atrastus dangaus kūnus būtų sunku priskirti prie bet kurių iki šiol žinomų astronomijos objektų, o jie patys dar nėra niekaip įvardyti.
Informacija apie paslaptingus objektus pirmadienį buvo pristatyta Vašingtone vykusioje Amerikos astronomijos draugijos konferencijoje.
Pasak objektus atradusio NASA tyrėjo Jasono Rowe'o, kol kas šie dangaus kūnai vadinami karštaisiais palydovais.
Jų temperatūra – daugiau nei 14 tūkst. laipsnių. Tokiame karštyje švinas ir geležis ne vien išsilydytų, bet ir virstų dujomis.
Apie šių objektų prigimtį sukurtos dvi pagrindinės hipotezės, apimančios kosminių ciklų pradžią ir pabaigą.
J.Rowe'o nuomone, vadinamieji karštieji palydovai gali būti neseniai susiformavusios planetos. Manoma, kad jaunų planetų temperatūra gali būti labai didelė, o J.Rowe'as spėja, jog šios dvi gali būti susidariusios tik maždaug prieš 200 mln. metų.
Tuo tarpu Kosminio teleskopo mokslinio instituto (STScI) tyrėjas Ronaldas Gillilandas mano, kad tie objektai gali būti besitraukiančios ir gęstančios žvaigždės arba baltosios nykštukės, kurių išoriniai sluoksniai yra atitrūkę ir pasklidę aplinkinėje erdvėje.
