Naudingiausi būreliai vaikui? Ekspertų nuomonė

Vasarai žengiant link pabaigos, dauguma tėvų pradeda jausti kasmetinį nerimą. Šio priežastis – artėjantis ruduo, kai vaikai grįžta į mokyklas. Pasiruošimas rudeniui gali būti alinantis dėl įvairių pasiruošimo darbų gausos – reikalingos mokymosi priemonės, kuprinės, sąsiuviniai, o ką jau kalbėti apie būrelių pasirinkimą.
Robotika
Robotika / Shutterstock nuotr.

Šiame straipsnyje bus apžvelgiami galimi ikimokyklinio amžiaus (4–6m.) bei pradinių klasių mokinių (7–11m.) būreliai.

Šiuolaikiniai vaikai būreliuose praleidžia po keletą valandų per savaitę, kas per keletą metų transformuojasi į daugiau nei 500 valandų, kurios skiriamos neformaliam ugdymui. 500 valandų yra itin ilgas laiko tarpas, kurį paskyrus tikslingai, vaikas į suaugusiųjų gyvenimą žengs su stipriu žinių bei įgūdžių bagažu.

Užsienio kalbų būreliai

Šiuolaikiniame pasaulyje didžioji (ir vis didėjanti) mūsų komunikacijos dalis vyksta užsienio kalbomis. Ieškodami informacijos internete rasime tūkstančius kartų daugiau informacijos naudodami anglų kalbos raktažodžius nei lietuviškuosius.

Ugdomi įgūdžiai: užsienio kalbos įgūdžiai, skaitymas, rašymas, komunikaciniai gebėjimai, kultūrinis pažinimas

Shutterstock nuotr./Burelis
Shutterstock nuotr./Burelis

Galimi rezultatai: užsienio kalbos įgūdžiai, kaip ir technologinis raštingumas, tampa privalomu modernaus gyvenimo aspektu. Pradėjus mokytis antrosios užsienio kalbos ankstyvoje vaikystėje matomi ryškūs pokyčiai vaikų verbaliniuose gebėjimuose – kalbėsenoje, raiškoje, žodyne, teksto analizėje, skaityme, rašyme, gramatikoje ir t.t. Pasak tyrimų, rekomenduojama kuo anksčiau supažindinti savo vaikus su naujomis kalbomis, nes su kiekvienais metais naują kalbą išmokti darosi vis sudėtingiau. Rekomenduojamas amžius pradėti mokytis antrą (ar net trečią) kalbą yra iki 10 metų amžiaus.

Populiariausi užsienio kalbos būreliai: intellectus.lt, Kalba.lt, American English School, Anglų kalbos studija

Technologinė kūryba

Šiais laikais turbūt nebeliko žmonių, kuriems kiltų abejonių dėl technologijų svarbos šiuolaikiniame pasaulyje, jas matome visur – nuo išmaniųjų telefonų mūsų kišenėse iki atsiskaitymo sistemų, leidžiančių banko kortelėmis atlikti mokėjimus per kelias sekundes.

Dėl vieno dalyko esame tikri – technologijos ir toliau tobulės ir palies vis didesnę dalį mūsų gyvenimų, tad viena svarbiausių tėveliams tenkančių užduočių – užtikrinti vaikų technologinį išsilavinimą.

Ugdomi įgūdžiai: kompiuterinis raštingumas, problemų identifikavimas ir sprendimas, kūrybinis, kritinis, inžinerinis mąstymas, komandinis darbas, užsienio kalbos įgūdžiai.

Galimi rezultatai: Technologinės kūrybos būreliai yra vienas geriausių šiuolaikinių įrankių ugdyti vaiką, kuris gali užtikrinti, kad vaikas įgis svarbiausias šiuolaikinio žmogaus kompetencijas. Ekspertai sutaria, jog svarbiausios 21 amžiaus specialistų kompetencijos yra: kritinis mąstymas, komunikacija, komandinis darbas bei kūrybiškumas. Technologinė kūryba lavina visas šias kompetencijas ir dar daugiau.

Prieš dešimt metų niekas negalėjo įsivaizduoti, kad tokios specialybės kaip mobiliųjų aplikacijų kūrėjas ar dizaineris, didžiųjų duomenų (big data) analitikas bei debesų (cloud) paslaugų specialistas bus vienos paklausiausių specialybių darbo rinkoje. Analogiškai, ateityje didžiausią paklausą turėsiančios specialybės neabejotinai bus glaudžiai susijusios su technologijomis bei jų išmanymu.

Populiariausi technologinės kūrybos būreliai: Robotikos akademija, CodeAcademy kids.

Muzika

Pasak 2016 metų pietų Kalifornijos universiteto mokslininkų atliktų tyrimų, mokymasis dainuoti ar groti muzikiniu instrumentu pagreitina vaiko smegenų raidą. Konkrečiai – sritis, atsakingas už verbalinius (kalbų) įgūdžius bei skaitymą.

Shutterstock nuotr./Burelis
Shutterstock nuotr./Burelis

Ugdomi įgūdžiai: socialiniai įgūdžiai, emocinis intelektas, pasitikėjimas savimi, kalbos įgūdžiai, atmintis

Galimi rezultatai: muzikinė vaiko raida turi ganėtinai daug teigiamų aspektų tolimesniame vaiko gyvenimo etape, net vaikui ir netapus muzikos atlikėju ar dainininku. Ankstyvas muzikinių įgūdžių lavinimas siejamas su aukštesniais rezultatais mokykloje, kalbos įgūdžių raida, netgi aukštesniais pasiekimais matematikoje.

Populiariausi muzikos būreliai: Choras „Ąžuoliukas”, Choras „Liepaitės”, Yamaha muzikos mokykla, Kauno 1-oji muzikos mokykla.

Meninė kūryba

Meninė kūryba – viena iš dažniausių kūrybos išraiškos formų, kurios forma skiriasi priklausomai nuo pasirinkto metodo. Dailė, keramika, rankdarbiai ir kitos meninės kūrybos formos skatina vaikus eksperimentuoti, o priimami sprendimai lavina problemų sprendimo įgūdžius.

Ugdomi įgūdžiai: motorika, kūrybiškumas, problemų sprendimas, vizualus arba kinestetinis mokymasis

Galimi rezultatai: Kūryba – vienas svarbiausių šiuolaikinio gyvenimo ypatumų, tobulėjant technologijoms turinti vis didesnę reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Tikslingas kūrybiškumo lavinimas turi teigiamą poveikį bene visuose karjeros keliuose.

Shutterstock nuotr./Burelis
Shutterstock nuotr./Burelis

Pasak ekspertų, išskiriami 3 pagrindiniai mokymosi stiliai: regimasis, garsinis bei kinestetinis (lytėjimo). Meninė kūryba lavina regimąjį arba kinestetinį mokymosi stilių (priklausomai nuo pasirinktos meno šakos). Regimasis mokymosi stilius yra labai svarbus šiuolaikiniame pasaulyje, nes didžiąją dalį informacijos šiais laikais gauname būtent per vizualią informaciją, dažnai per kompiuterių, telefonų ar planšečių ekranus.

Populiariausi meninės kūrybos būreliai Lietuvoje : Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla, Vėjų fėja – meninės kūrybos studija.

Sportas

Sporto būreliai yra vienas mėgiamiausių pasirinkimų popamokiniam vaiko ugdymui Lietuvoje. Kasmet tūkstančiai vaikų plūsta į krepšinio, futbolo, plaukimo ir kitus sporto būrelius dėl šių akivaizdžios naudos – fizinio aktyvumo. Pasak vaiko raidos specialistų, rekomenduojama bent valanda aktyvios fizinės veiklos per dieną, kad būtų užtikrinta gera vaiko savijauta bei sveikata.

Shutterstock nuotr./Futbolas
Shutterstock nuotr./Futbolas

Ugdomi įgūdžiai: socialiniai įgūdžiai, pasitikėjimas savimi, fizinis pasiruošimas, bendra savijauta

Galimi rezultatai: Sportas yra itin reikalingas norint užtikrinti gerą vaiko fizinę sveikatą tolimesniame gyvenime. Tačiau statistika sportui (karjeros atžvilgiu) nėra palanki – mažiau nei 1 iš 1000 vaikų, aktyviai besitreniruojančių pasirinktoje sporto šakoje, tampa profesionaliais atletais. Tapti profesionaliu sportininku yra tokia maža tikimybė, jog didesnė tikimybė, kad šalia vaiko nukris meteoritas, nei kad jis taps profesionaliu futbolininku (Pagal Didžiosios Britanijos futbolo akademijų statistiką). Taip yra dėl milžiniškos konkurencijos sporte, reikalaujančios išskirtinių gebėjimų, motyvacijos ir net sėkmės, nes viena dažniausių sporto rizikų – traumos, gali apversti visus planus aukštyn kojomis ir sukelti ilgalaikių pasekmių tolimesniam vaiko gyvenimui.

Sportas yra būtinas vaiko raumenų bei laikysenos susiformavimui, o pradėjus sportuoti ankstyvoje jaunystėje, ateityje taps ženkliai lengviau išlaikyti gerą fizinę būklę. Sportas yra siejamas su geresniais akademiniais rezultatais bei padeda vystyti fokuso išlaikymą, pasak mokslininkų. Sportas yra itin reikalingas bei naudingas kiekvienam vaikui, tačiau į sportą nevertėtų žvelgti kaip į ilgalaikę investiciją į vaiko įgūdžius ar karjeros pasirinkimą, nes įdėto laiko ir rezultato santykis dažnu atveju mažesnis, nei investuojant laiką į kito pobūdžio veiklas.

Populiariausi sporto būreliai Lietuvoje: Vilniaus krepšinio mokykla, Sostinės krepšinio mokykla, Sabonio krepšinio centras, Vilniaus Žalgiris, Tauro futbolo mokykla.

Ateitis priklauso technologijų kūrėjams

Šiuolaikiniame pasaulyje yra labai aiškios dvi tendencijos: skaitmenizacija, vykstanti milžinišku tempu, bei didėjantis kelių užsienio kalbų dominavimas. Šios kryptys artimiausiu metu nežada pakeisti trajektorijos, kiekvienam vaikui reikalingas puikus bent vienos užsienio kalbos bei technologijų išmanymas. Muzika bei menai yra puikus būdas ugdyti vaiko verbalinius gebėjimus bei kūrybiškumą, ypač svarbūs ankstyvojoje vaiko raidos stadijoje. Nors Lietuva – krepšinio šalis, į sportą vertėtų labiau žiūrėti ne kaip į karjeros pasirinkimą, o kaip į įrankį sveikatos, geros fizinės būklės bei savijautos palaikymui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų