Dar vienas lenkų menininko pokštas Rusijai: atidengta besišlapinantį Leniną vaizduojanti žalia skulptūra

Lenino skulptūra grįžo į buvusį pavyzdinį komunistinės Lenkijos miestą, tačiau bolševikų revoliucijos lyderis, kuris anksčiau būdavo pagerbiamas didingais paminklais, dabar pavaizduotas kaip mažas ryškiai žalias žmogeliukas, besišlapinantis nuo juodo postamento.
Lenkų menininko Bartoszo Szydlowskio sukurtas „Besišlapinančio Lenino“ fontanas
Lenkų menininko Bartoszo Szydlowskio sukurtas „Besišlapinančio Lenino“ fontanas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Šis ironiškas Rusijos revoliucionieriaus atvaizdas, atsiradęs darbininkiškame Krokuvos priemiestyje Nova Hutoje, siūlo galimybę per humoro prizmę pažvelgti į sudėtingą Lenkijos komunistinę praeitį.

„Ar esame pajėgūs priskirti juokingesnę, siurrealistinę reikšmę tai praeičiai, susprogdinti burbulą, parodyti, kad galime atsikratyti traumos, naudodami juoką ir atstumą?“ – klausė skulptorius Bartoszas Szydlowskis, sukūręs žalią besišlapinantį Leniną kartu su žmona Malgorzata.

Komiška Lenino skulptūra buvo pastatyta kaip viena meno festivalio, kurio metu įvairūs kūriniai eksponuojame tame mieste, turinčiame daugiau nei 200 tūkst. gyventojų, akcijų.

Ar esame pajėgūs priskirti juokingesnę, siurrealistinę reikšmę tai praeičiai, susprogdinti burbulą, parodyti, kad galime atsikratyti traumos, naudodami juoką ir atstumą?

Skulptūros, pavadintos „Ateities fontanu“, kūrėjai siekia nuplėšti ideologinio simbolizmo skraistę nuo didžiulio originalaus Lenino paminklo, kuris Nova Hutoje iškilo po Antrojo pasaulinio karo, kai Lenkija buvo Sovietų Sąjungos paversta satelitine valstybe, tačiau buvo nugriautas subyrėjus komunistiniam režimui 1989 metais.

Švytinčios žalios spalvos Leninas tėra 68 centimetrų aukščio – dešimt kartų mažesnis negu anksčiau mieste stovėjęs paminklas.

Jo akis rėžianti spalva ir jokios pagarbos nerodanti poza kontrastuoja su originalaus socialistinio realizmo stiliaus paminklo griežtumu ir pompastika.

„Kodėl toks mažytis? Tikslas buvo apkarpyti ideologiją iki jos tikrojo dydžio“, – sakė vietos muziejaus meno istorikas Maciejus Mizianas.

Nova Huta, svarbus pramonės centras, sovietų diktatoriaus Josifo Stalino buvo pasirinktas kaip pavyzdinis miestas ir atsvara vidurinės klasės miestui Krokuvai – buvusiai Lenkijos karalių sostinei ir svarbiam kultūriniam, intelektualiniam ir religiniam centrui.

1949 metais Nova Hutoje buvo pradėta statyti milžiniška plieno gamykla, kuri buvo pavadinta Lenino vardu. Tas kompleksas buvo menkai ekonomiškai pagrįstas, nes akmens anglys ir geležies rūda turėjo būti gabenamos iš toli.

„Kitaip negu likusiame komunistiniame bloke, Lenkija turėjo tik dvi ar tris Lenino skulptūras. Tuo metu Čekoslovakijoje, Rytų Vokietijoje ir Vengrijoje jų buvo ant kiekvieno kampo“, – M.Mizianas sakė naujienų agentūrai AFP.

„Tačiau komunistai nenorėjo pykdyti lenkų, suvokdami jų jausmus Rusijos atžvilgiu“, – aiškino jis.

Nova Hutoje taip pat iš pradžių nebuvo paminklo Leninui, tačiau užsienio delegacijos stebėdavosi, kad miestas, kurio plieno gamykla pavadinta komunistų lyderio vardu, neturi jo skulptūros.

"Nusileidęs spaudimui, buvęs Lenkijos komunistų partijos vadovas Wladyslawas Gomulka  nusprendė pastatyti tokį paminklą miesto širdyje, nors jis greitai tapo miesto gyventojų taikiniu“, – sakė M.Mizianas.

Miesto gyventojai apipurkšdavo statulą kates viliojančio kvapo skysčiu, todėl komunistų lyderio statula greitai pradėdavo dvokti kačių šlapimu. Kiti mėgino jį susprogdinti, tačiau buvo apgadintos tik Lenino kojos.

Drąsuoliai apipurkšdavo skulptūrą kates viliojančiu valerijoinu, todėl komunistų lyderio skulptūra greitai pradėdavo dvokti kačių šlapimu. Kiti mėgino ją susprogdinti, tačiau buvo apgadintos tik Lenino kojos.

1989 metais žlugus komunistiniam režimui, Lenino skulptūros buvo griaunamos visame komunistiniame Rytų Europos bloke. Nova Hutoje stovėjęs paminklas buvo parduotas kaip metalo laužas vienam Švedijos verslininkui, kuris jį pastatė savo pramogų parke.

B.Szydlowskis sakė, kad jo kūrinys sulaukė daugiausiai palankių atsiliepimų, o gyventojai tikisi, kad jis padės pritraukti į Nova Hutą daugiau turistų.

Tačiau patenkinti ne visi, – 53 metų Zbigniewui Obrusikui naujoji statula žadina skausmingus prisiminimus.

„Būtent prie Lenino paminklo ZOMO (komunistinio režimo riaušių milicija) mušė mus per „Solidarumo“ demonstracijas“, – aiškino vyras, turėdamas galvoje Lenkijos išvadavimo iš komunistų vergijos siekusią laisvąją profsąjungą, kuri padėjo šaliai atsikratyti komunistinio režimo.

„Dar per anksti mums turėti naują Leniną Nova Hutoje“, – pridūrė jis.

Du konservatyvios opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nariai apvyniojo Lenino skulptūrą plastikine plėvele, aiškindami, kad tokia „apsauga“ prilygs prezervatyvui, neleidžiančiam plisti komunistinei ideologijai.

PiS nariai taip pat apskundė B.Szydlowskį komunistinės propagandos skleidimu, už kurį Lenkijoje gali būti skirta iki dvejų metų laisvės atėmimo.

Meno festivaliui pasibaigus, Lenino skulptūra buvo pašalinta iš pagrindinės aikštės ir perkelta į kitą, esančią prie B.Szydlowskio vadovaujamo teatro. „Dabar ji saugi, ir tikimės, kad ji ten liks visiems laikams“, – sakė skulptorius.

Tai jau ne pirmas lenkų menininkų bandymas iš naujo apmąstyti sovietinę praeitį.

Didžiulį Rusijos pasipiktinimą buvo sukėlusi Gdansko uostamiestyje prie Antrojo pasaulinio karo memorialo, šalia sovietų tanko T-34, pastatyta skulptūra, vaizduojanti nėščią moterį prievartaujantį Raudonosios armijos karį. Sovietų kareivos okupuotoje Rytų Prūsijoje ir Berlyne iš viso išprievartavo kelis milijonus vokiečių moterų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų