Tyrėjai įvertino skirtingų laikotarpių mamutų populiacijos pavyzdžius. Ypač reikšmingas atradimas yra tas, kad mokslininkai aptiko genetinių skirtumų, kurie atsirado mažėjant mamutų skaičiui. Iš viso jie ištyrė 300 mamutų palaikų DNR (Deoksiribonukleorūgštis).
Mokslininkai pamatė genetinius skirtumus, kurie atsirado mažėjant mamutų skaičiui.
Mokslininkai nustatė, kad mamutai išnyko prieš 120 tūkstančių metų, laikotarpiu tarp dviejų Žemę kausčiusių ledynmečių. Jų skaičius mažėjo nuo kelių milijonų iki dešimčių tūkstančių.
Mokslininkai taip pat ištyrė, kad mamutai nykti pradėjo prieš 20 tūkstančių metų, per patį ledynmetį, o ne jam baigiantis prieš 14 tūkstančių metų, kaip buvo manoma anksčiau.
Ledynmečiu žolės plotai labai sumažėjo, tad gigantiškiems gyvūnams pradėjo trūkti maisto. Tuo metu juos aktyviai puolė ir medžiotojai, todėl ir ginčijamasi, kuris veiksnys buvo svaresnis: klimato kaita ar medžioklė.
