Kardais apsiginklavę tikintieji Barijarpuro kaimą netoli Indijos sienos per dvi dienas truksiančią hinduistų šventę turi paversti didžiausia pasaulyje skerdykla, kurioje gerklės bus perrėžtos ir buivolams, ir žiurkėms.
Pradeda nuo buivolų
„Čia labai šventiška, visi džiūgauja“, – sakė dvasininkas Mangalas Chaudhary skerdimo vietoje netoli šventyklos, skirtos hinduistų deivei Gadhimai. – Visą rytą ritualai ėjosi sklandžiai ir dabar pradėjome aukojimus“.
Tikintieji pirmąją dieną turėtų aukoti tik buivolus, kurių tūkstančiai buvo suvaryti į aptvarus dideliame lauke, o paskui ateis eilė kitiems gyvūnams.
55 metų ūkininkas Sita Ramas Yadavas, kuris į Barijarpurą keliavo tris valandas, sakė, kad atmosfera „panaši į karnavalą“ ir kad susirinko tūkstančiai tikinčiųjų.
„Aukoju Gadhimai ožį, kad apsaugočiau savo šeimą. Jeigu ja tiki, ji išpildo tavo norus“, – sakė jis.
Tikintieji iš Nepalo ir kaimyninės Indijos ne vieną parą stovyklavo po atviru dangumi ir meldėsi deivei gėlėmis išpuoštoje šventykloje.
Paskerdžia iki 300 tūkst. gyvūnų
Festivalis, kurio metu saugumas buvo sustiprintas, prasidėjo vidurnaktį, ožio, žiurkės, vištos, kiaulės ir balandžio paaukojimo ritualu.
Maždaug 1,2 tūkst. policininkų patruliuoja kaime ir lauke, kur vyksta aukojimai, kad suvaldytų susirinkusias minias.
Po šio spektaklio šventyklos teritorijoje lieka kraujo klanai, ore tvyro skerdienos kvapas. Buivolų galvas pareigūnai sumeta į iškastą didelę duobę.
Tikintieji bandė perlipti 1,5 m aukščio sieną aplink aukojimo vietą, o policija stengėsi užkirsti kelią galimiems susirėmimams tarp tikinčiųjų ir aktyvistų.
Per praėjusį festivalį 2009 metais buvo paskersta maždaug 300 tūkst. gyvūnų – tai buvo didžiausias gyvūnų aukojimas pasaulyje.
Po šio spektaklio šventyklos teritorijoje lieka kraujo klanai, ore tvyro skerdienos kvapas. Buivolų galvas pareigūnai sumeta į iškastą didelę duobę.
Ožių ir vištų mėsa išdalijama maldininkams ir kaimo gyventojams, o rangovai superka buivolų ir kitų gyvulių odas ir kailius.
įžvelgia pasipelnymą
Gyvūnų teisių gynėjai šventyklos vadovus kaltina „pelnantis iš žmonių tikėjimų“.
„Jie lupa pinigus už įėjimą, transporto priemonių statymą ir taip toliau“, – sakė „Animal Welfare Network Nepal“ prezidentas Manojas Gautamas, kuris atvyko į Barijarpurą protestuoti prieš šias apeigas.
Kaip sako legenda, pirmieji aukojimai Barijarpure buvo atlikti prieš kelis amžius, kai Gadhimai sapne pasirodė vienam kaliniui ir paprašė jo pastatyti jai šventyklą.
Kai tas kalinys pabudo, jo grandinės atsirakino, jis galėjo ištrūkti iš kalėjimo ir pastatyti šventyklą, kurioje reikšdamas padėką aukojo gyvūnus.
Prilyginio amerikiečių Padėkos dienai
Kampaniją už šios religinės šventės uždraudimą parėmė tokios įžymybės kaip britų aktorė Joanna Lumley ir prancūzų kino legenda Brigitte Bardot, kuri prašė Nepalo prezidento nutraukti šią „žiaurią tradiciją“.
Tačiau ir patys aktyvistai buvo kaltinami – tradicijos trypimu.
„Niekada nemačiau tokio protesto dėl Padėkos dienos. Kodėl reakcijos tokios skirtingos?“ – klausė jis.
„Nepritariu gyvūnų skerdimui kaip papuola, bet mes turime būti atidūs istoriniams ir kultūriniams (festivalio) aspektams“, – sakė laikraščio „Republica“ vyriausiasis redaktorius Subhashas Ghimire.
„Niekada nemačiau tokio protesto dėl Padėkos dienos. Kodėl reakcijos tokios skirtingos?“ – klausė jis.
Nors Nepalo vyriausybė ignoravo raginimus uždrausti gyvulių aukojimą, ji šiemet nepasiūlė jokios finansinės paramos tos šventyklos fondui, kuriam 2009-aisiais skyrė 4,5 mln. rupijų (maždaug 36 tūkst. eurų).