Liepą surengęs parodą Japonijoje, M.Jovaiša po šią šalį keliauja iki šiol. „Neregėta Lietuva“, pristatyta prestižinėje Tokijo galerijoje „Hillside Forum“, jau iškeliavo į kitus miestus - Mijadzakį, Kudži. Rugsėjo bei spalio mėnesiais mūsų šalies vaizdais grožėsis Italijos, Bulgarijos, Prancūzijos ir galbūt net Kinijos meno galerijų lankytojai.
Mėgstantys keliauti japonai neslėpė susižavėjimo didelio formato Lietuvos fotografijomis ir noro savo akimis pamatyti mūsų kraštą.
Įkvėpė poezijai
Su LŽ telefonu M.Jovaiša pasidalijo įspūdžiais iš Japonijos. Jam malonu, kad "Neregėta Lietuva" sukėlė susidomėjimą ir tarp mūsų šalį iš M.K.Čiurlionio paveikslų žinančių japonų, tarp J.Meko kūrybos gerbėjų ir tarp tų, kurie iki šiol apie Lietuvą buvo tik šiek tiek ką nors skaitę spaudoje. Mėgstantys keliauti japonai neslėpė susižavėjimo didelio formato Lietuvos fotografijomis ir noro savo akimis pamatyti mūsų kraštą. Fotomenininkui įsimintiniausios lankytojos buvo dvi Australijos lietuvės, kurios ėjo pro šalį ir gatvėje pamatė reklamą. Lietuvos vardas, žinoma, sudomino.
"Japonų įspūdžius apie mano nuotraukas vainikavo poeto, haiku asociacijos prezidento, keletą kartų buvojusio Lietuvoje Banja Nacuiši parašytas haiku - "Šaknys žolių nuo ilgo smėlio liežuvio svyra į jūrą" (išvertė Kornelijus Platelis), - pasakojo M.Jovaiša. - Manau, kad visiems lankytojams atsivėrė kita Lietuvos pusė. Daug kas kalbėjo: "Mes neįsivaizdavome, kad Lietuva tokia graži", arba "Aš buvau Lietuvoje, bet nežinojau, kad ji tokia nuostabi". Ne vienam lietuviui taip pat kyla panašių minčių. Bet aš juk to ir siekiau!"
Pramoko hieroglifų
Pasak M.Jovaišos, Japonijoje fotografijos menas populiarus. "Galbūt jų fotografija artimesnė amerikietiškoms kryptims, čia greit atsiranda ir greit išnyksta naujos tendencijos, populiaru eksperimentuoti, šokiruoti, ieškoti neatrasto, - sakė šiuo metu po šią šalį su šeima keliaujantis menininkas. - Man čia patinka. Gatvėse pirmiausia į akis krinta, kiek daug dėmesio žmonės skiria išorinei estetikai - visi pasitempę, tvarkingi, su kelnėm ir marškiniais, beveik nepamatysi apsmukusių marškinėlių ar apiplyšusių džinsų. O merginos ir moterys, rodos, žygiuoja madų šou podiumu."
Nors japonai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai draugiški, tačiau dažniausiai tai išorinis įspūdis. "Daug bendravau su čia gyvenančiais lietuviais, kurie patvirtino mano įtarimus, kad svetimšaliui būti priimtam į japonų būrį yra labai sunku, - pasakojo M.Jovaiša. - Be to, didžiulė problema yra kalba. Čia beveik niekas, net rimti menininkai, akademikai nekalba angliškai. Todėl ėmiausi mokytis japoniškai, kad galėčiau pasakyti bent elementarius dalykus. Pasirodo, nėra labai sunku. Jau moku apie 30 hieroglifų, apie 100 žodžių, frazių, galiu skaičiuoti, pagirti maistą, padėkoti ir palinkėti labos nakties... Japonams tokios pastangos daro įspūdį, bet, žinoma, rimtiems pokalbiams to nepakanka."
Į Japoniją dar grįš
M.Jovaiša, šiuo metu kuriantis fotoalbumą apie Centrinės Amerikos šalį Belizą. "Kada nors mielai sukurčiau knygą ir apie Japoniją, bet reikėtų ir kalbą geriau išmokti, ir subręsti finansiškai. Mano vertinimu, tai, ko gero, brangiausia pasaulio šalis, - sakė fotomenininkas. - Bandžiau ir dabar fotografuoti, tačiau orai tam visai netinkami. Reikėtų rudenį ar pavasarį atvažiuoti, spalvų daugiau bus, oras praskaidrės. Norėjau užlipti į Fudži kalną, du kartus jau buvau užsisakęs transportą ten nuvykti, tačiau dėl blogo oro teko atšaukti. Ką padarysi, ne viskas iš pirmo karto pavyksta. Teks grįžti į Japoniją."
