Korališkasis trapiadyglis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 1992 metų. Lietuvoje žinoma viso labo tik 15 šio grybo radaviečių.
Pasak Neries regioninio parko direkcijos vyr. specialisto Sauliaus Pupininko, didžioji dalis šių retų ir saugomų grybų rūšių randama biologine įvairove ir retų rūšių gausa išsiskiriančiame Dūkštų ąžuolyne. Tačiau šį kartą retasis grybas korališkasis trapiadyglis, augantis ant nudžiuvusio beržo, rastas visai netoli Neries, Velniakampio kraštovaizdžio draustinyje. Šiuo įdomiu koralą primenančiu grybu gali pasigrožėti Karmazinų pažintinio tako lankytojai.
 |
| VSTT nuotr./Korališkasis trapiadyglis |
Baltai gelsvi koralo formos vaisiakūniai yra vienmečiai, išauga rudenį. Jie gali užaugti net iki 40 cm skersmens. Paprastai šie grybai auga ant senų lapuočių medžių, stuobrių ar virtuolių, dažniausiai stipriai suardytų kitų grybų, prisisunkusių vandens ir jau atšokusia žieve.
Būdingos jų augavietės – drėgni lapuočių miškai bei mišrūs miškai su dideliu negyvos medienos kiekiu. Didžiausia tikimybė šį grybą pasitaiko rasti ant beržų virtuolių, tačiau jis taip pat randamas ir ant kitų lapuočių medžių rūšių – drebulių, klevų bei guobų.
Didžiausios grėsmės šiam grybui – stambių lapuočių medienos nuokritų šalinimas iš lapuočių ir mišrių miškų bei dirvožemio sausinimas.
