Ar žinai, kodėl buvo įtrauktas laiko skaičiavimas į šachmatų žaidimą?
Kadaise šachmatų žaidimas nebuvo limituojamas laiku ir žaidėjas galėjo galvoti kiek tinkamas prieš atliekant savo manevrą šachmatų lentoje. Tačiau tai leido ištęsti žaidimą iki begalybės. Įsivaizduokite situaciją. Apie 1800-uosius dvare vykstančiame šachmatų turnyre, žaidžia du žinomi žaidėjai. Vienas jų mąsto jau 9 valandas. Pirmasis sunerimsta ir nori paskatinti varžovą greičiau žengti žingsnį, tačiau sulaukia atsakymo „aš maniau dabar jūsų eilė“.
Tokių situacijų tikrai ne viena ir ne dvi, o pakankamai, jog būtų galima pasakoti anekdotus. Štai dėl tokių ir panašių situacijų, 1861 metais buvo pristatyta idėja limituoti ėjimo laiką smėlio laikrodžiu. Ribojamas laikas ženkliai sutrumpino žaidimo trukmę ir geriausiais tapo tie, kurie mąsto bei sprendimus priima greičiausiai.
Ar žinai, kur žmonės iškeitė alkoholį į šachmatus?
Pasaulyje yra miestelis, kuriame beveik visi žmonės moka žaisti šachmatais. Ir daro tai labai gerai, netgi daug žmonių pasižymi čempionatuose. Indijos miestelyje Marottichal, žmonės kaip alternatyvą išgėrinėjimui pasirinko žaidimą šachmatais. Vietoj „gal išgerkim taurelę“ ten dažniau skamba „gal sužaidžiam šachmatais?“. Ir gera proto mankšta, ir sveika, ir gera reklama miesteliui. Juk ne kiekvienas gali pasigirti, kad juos vadina „šachmatų miestu“.
Ar žinai kas ilgiausiai išlaikė čempiono titulą?
Dr. Emanuel Lasker iš Vokietijos pateko į šachmatų istoriją kaip žaidėjas ilgiausiai išbuvęs Pasaulio šachmatų čempionu. Be pertraukų jis laimėjo visus čempionatus nuo 1894 iki 1921 metų, t.y. dvidešimt šešerius metus ir 337 dienas. Įsties įspūdingas pasiekimas.
Ar žinai, jog šachmatais galima žaisti užrištomis akimis?
Šachmatų žaidimas užrištomis akimis yra tikras, rimtas žaidimas ir dokumentuotas pasaulio rekordų knygose. Ir jis vyksta būtent taip kaip skamba – užrištomis akimis. Tarp žaidėjų yra tik tarpininkas, kuris informuoja apie daromus ėjimus. Toks žaidimas tikras iššūkis, nes reikalauja ypatingos atminties bei vaizduotės, kadangi mintyse reikia įsivaizduoti šachmatų figūros padėtis lentoje. O tai darosi vis sunkiau sulig kiekvienu ėjimu. Tokio žaidimo rekordas pasiektas 1960 metais Budapešte, kuomet vengras Janos Flesch žaidė šachmatais užrištomis akimis prieš 52 priešininkus vienu metu. 31 iš sužaistų partijų jis laimėjo.
Ar žinai kiek galimų žaidimo baigčių yra po 3 ėjimo?
Kuomet žaidžiantys tiek baltomis, tiek juodomis figūromis padaro po tris ėjimus, tuomet ant lentos yra likę 9 milijonai galimų ėjimų, o tuo pačiu ir skirtingų žaidimo baigčių. Matematikai mėgsta spekuliuoti, kiek galimybių yra po kiekvieno ėjimo ir tie skaičiai bet kokiu atveju yra įspūdingi. Tačiau žinojimas apie milijonus galimybių tik įrodo, jog nėra pasikartojančio scenarijaus, nėra suktybės, kuri kaskart tave nuvestų link laimėjimo, kiekvienas žaidimas yra skirtingas ir pakartoti tokį pat žaidimą per gyvenimą yra mažai tikėtina.
Žmogus prieš kompiuterį
Nuo pat kompiuterių atsiradimo buvo keliamas klausimas, kas protingesnis – žmogus ar kompiuteris? 1997 metais žymiausias ir pajėgiausias pasaulio šachmatų žaidėjas, čempionas Garry Kasparov surėmė ietis su IMB kompiuteriu Deep Blue. Visą šachmatų pasaulį sukrėtė nemaloni žinia – čempionas pralaimėjo kompiuteriui. Vėliau 2006 metais pasaulio čempionas Vladimir Kramnik žaidė prieš kompiuterį Deep Fritz ir taip pat pralaimėjo. Galutinai patvirtinta, jog kompiuteris yra protingesnis už žmogų. Bent jau žaidžiant šachmatais.
Šiuo metu kompiuteriu galima žaisti įvairaus lygio šachmatų žaidimus, tad nereikia jaustis kaip visiškam pralaimėtojui. Kompiuteriu dažnai treniruojasi ir čempionai, tačiau niekas neprilygsta tikrų medinių figūrėlių skambesiui, kai šias dėlioji ant šachmatų lentos.
Kokie privalumai žaisti šachmatais?
„Pomėgis – žaisti šachmatais“. Tokia frazė gražiai atrodo gyvenimo aprašyme ieškant darbo ar tiesiog bandant pasirodyti koks esate protingas. Tačiau toks hobis išties naudingas ir ne dėl grožio kokiame nors popierėlyje. Žaidžiant šachmatais lavinama atmintis, loginis mąstymas, skatinama smegenų veikla, kūrybiškumas, stiprinami problemų sprendimo įgūdžiai, išmokstama susidoroti su iššūkiais. Todėl šachmatais rekomenduojama žaisti nuo pat mažens, kuomet vaikai yra labiausiai imlūs ir tokia veikla duoda itin teigiamų rezultatų. Žaisti šachmatais skatinami ir sergantys Alzhaimeriu – smegenų lavinimas leidžia sumažinti ligos progresą. Smegenys yra tarsi raumuo – kuo daugiau raumuo dirba, tuo jis stipresnis.
Taigi, apibendrinant šachmatai išties įdomus, vertingas, naudingas žaidimas, kurį sveika žaisti ir jaunam, ir senam. Tereikia įsigyti šachmatų lentą ir jau dabar pasitaisius kavos puodelį sužaisti partiją su namiškiais – tokia pramoga bus naudinga ir smegenims, ir santykiams.
