Pasak „The Guardian“, prie tokios išvados priėjo tyrėjas Irvingas Finkelis iš britų muziejaus, sugebėjęs perskaityti šio laivo aprašymą vienoje Babilono molinėje lentelėje, kurios amžius gali siekti maždaug 3 700 metų.
Šią maždaug 60 eilučių dantiraščiu prirašytą lentelę praėjusio šimtmečio penktajame dešimtmetyje kažkur Artimuosiuose Rytuose rado oro pajėgose tarnavęs istorikas mėgėjas Leonardas Simmonsas.
Pasak mokslininko, žinoma bent keliasdešimt dantiraščiu prirašytų lentelių, kuriose pasakojama Tvano istorija, tikriausiai tapusi garsiojo Biblijos pasakojimo pagrindu.
Tačiau minėta lentelė, kurią I.Finkeliui parodė L.Simmonso sūnus Douglasas, yra pirmoji, kur aprašoma laivo išvaizda.
Šiame akadų padavimo apie Tvaną atpasakojime Viešpats paliepia išmintingajam Šurupako karaliui Atra Hasiui sugriauti savo namus ir pasistatydinti laivą, kad jis išgelbėtų gyvybę.
Arka, pasak Viešpaties, turi turėti sienas iš nendrių ir būti apvali: jos plotis ir ilgis turi būti vienodi.
Toliau lentelėje patariama laivo statybai naudoti palmių pluoštą, užglaistytą derva, kad vanduo neprasisunktų į jį. Tekstas baigiamas Atra Hasio žodžiais, pasakytais arkos statytojui, kuriam buvo lemta likti krante ir žūti: legendos herojus įsako jam užkamšyti laivo įėjimą, kai jis pats įeis į vidų.
I.Finkelis pažymėjo, kad laivui, kuris turėjo išgelbėti nuo Tvano, visiškai nereikėjo niekur plaukti, o tik išsilaikyti ant vandens.
Pasak jo, panašūs apvalūs laivai ir dabar naudojami Irake ir Irane.
