Geriausiai Bazinio karo inžinerijos kurso testus išlaikiusi j. eil. Viltė Tamošaitytė neslėpė, kad kurso metu buvo labai nelengva, reikėjo labai daug mokytis ir daug stengtis, o apie įveiktas „Inžinieriaus tako" užduotis sakė: „Tikrai nesitikėjau, kad bus taip sunku. Buvo momentų, kai jau norėjosi pasiduoti, tiesiog atsisėsti ir nebeiti toliau, kai reikėjo sau priminti, kad reikia judėti, kad esi karė, kad turi palaikyti savo skyriaus karius ir kartu su jais žengti į priekį. Bet užduotys buvo labai įdomios ir ši diena tikrai įsimins visam gyvenimui”.
Ir iš tiesų, šiandieninis jauniesiems inžinieriams paruoštas kliūčių ruožas buvo išskirtinai nelengvas ir reikalaujantis daug ištvermės bei fizinių jėgų. Kiekvieną užduotį gerokai apsunkino ne tik ribotas laikas, bet ir spaudžiantis šaltukas, į sniegą klimpstančios bei ant ledo slystančios kojos, nuolatinė kova su savimi ir įsivaizduojamomis galimybių ribomis.
Vykdydami užduotis kariai privalėjo pademonstruoti viską, be ko neįsivaizduojama karo inžinerija: inžinerines žinias, motyvaciją, darnaus komandinio darbo įgūdžius, tarpusavio palaikymą, psichologinį nusiteikimą, greitą reakciją, išradingumą. Tad kiekvienas žingsnis link išsvajotų berečių buvo paženklintas gera doze adrenalino ir per kraštus besiliejančių emocijų.
Bazinio karo inžinerijos kurso pabaigą vainikavo iškilminga rikiuotė, kurios metu bataliono vado daiktinėmis dovanomis buvo apdovanoti geriausius rezultatus pasiekę kariai, įteikti kurso baigimo pažymėjimai, o jaunųjų inžinierių galvas papuošė ilgai lauktos beretės su bataliono kokarda.
Bataliono vadas plk. ltn. Pavelas Jelkinas sveikindamas karius sakė: „Šiandien ypatinga diena, kuri prasidėjo gerokai anksčiau nei įprasta, tęsėsi kitaip nei visada ir atnešė tam tikrų vaisių – juodas beretes. Nė vienas karo inžinierius negauna beretės kaip duotybės, o turi ją užsitarnauti. Ir tai padaryti nėra lengva. Linkiu jas nešioti garbingai, branginti kaip istorinį atminimą ir kaip simbolį to, ką žinau, ką moku."
Savo kalbą bataliono vadas tradiciškai užbaigė kreipiniu „inžinieriai", į kurį kariai atsakė inžinierių šūkiu „BUM!", taip simboliškai sveikindami save „Inžinieriaus take" įrodžius, kad yra verti garbingo karo inžinierių vardo ir užbaigus individualaus rengimo etapą.
Nuo kitos savaitės Inžinerijos bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams prasidės kolektyvinio rengimo etapas, kurio metu jaunieji karo inžinieriai mokysis vykdyti užduotis skyriaus bei būrio sudėtyje pagal jiems priskirtas karines specialybes.
