Kitose šalyse žmonės tiek daug nemąsto – tiesiog pasistato oro kondicionierių ir juo džiaugiasi. Jei nemokame juo tinkamai naudotis, oro kondicionieriaus aparatas juk nekaltas... Bet šiandien ne apie tai kalba. Norėtųsi prisiminti šio įrengimo istoriją ir daugiau įdomių faktų apie šį gana neišvaizdų, bet labai reikalinga namuose aparatą.
Prieš pradedant gilintis į istorijas reiktų priminti, kad oro kondicionierius atlieka keletą funkcijų. Jis atvėsina orą, taip pat gali jį pašildyti. Orą sudrėkina arba išsiurbia drėgmę, taip pat užtikrina šviežio oro cirkuliaciją patalpoje, išvalo nuo dulkių ir mikroorganizmų. Visos šios funkcijos į vieną nedidelį aparatą buvo sujungtos ne iš karto.
Žymus fizikas Maiklas Faradėjus pastebėjo, kad suspaudus tam tikras dujas ir jas suskystinus, sto skysčio temperatūra yra žemesnė už nulį ir vandenį sušaldo į ledą. Taip jis pirmą kartą suskystino amoniaką, kuris galėjo sušaldyti nemažą kiekį vandens. Jo išradimas 1820 metais nesulaukė didelio dėmesio, jo panaudojimo praktikoje nebuvo, tačiau nuo to laiko mokslininkai pradėjo domėtis oro atšaldymo savybėmis.
1830 metais JAV Floridoje dirbantis gydytojas Johnas Gorrie sukūrė pirmąjį ledo gamybos aparatą. Prie aparato prijungė kompresorių ir taip gavo pirmąjį vėsinimo aparatą. Šį mechanizmą jis išbandė karštose ligoninės patalpose. Viskas veikė pakankamai gerai, todėl Gorrie nusprendė, kad gali pasiūlyti tokį sprendimą įmonėms. Deja, jam pritrūko finansavimo ir šis aparatas nebebuvo toliau vystomas.
Šiuolaikinio oro kondicionieriaus tėvas inžinierius Willis Carrieras turbūt buvo susipažinęs su savo pirmtakų darbais. Maža to, jis pats gavo užduotį sumažinti drėgmę leidyklos patalpose. Nuo drėgmės laikraščių ir knygų puslapiai raukšlėjosi, o tai buvo didelė problema 1902 metais. Būtent tada jis ir sukūrė aparatą oro valdymui. Jo principas parastas. Drėgmė panaikinama orą šaldant, o oras atvėsinamas jį pučiant elektriniu kompresoriumi per šaltas spirales. Aišku, orą buvo galima ir kaitinti spiralės pašildžius, o sausą orą drėkinti kaitinant vandenį. Šis aparatas buvo sėkmingas ir Carrieras įkūrė kompaniją Carrier Engineering Company kartu su kitais 6 inžinieriais ir pradėjo šio aparato pramoninę gamybą tekstilės pramonės įmonėms.
1922 metais Carrieras su savo kompanija įdiegė keletą oro vėsinimo sistemų viešuose pastatuose – teatruose, kino salėse, parodų rūmuose. Tai pritraukė nemažai dėmesio iš verslo pusės.
Carrieras ir toliau tobulino savo sukurtą aparatą, kuris buvo skirtas dideliems pastatams. Tačiau tada kilo mintis, kad gal ir būtų įmanoma nedidelį vedinimo aparatą pastatyti namuose arba bute... Deja, tai pasirodė gana sunki užduotis, tačiau inžinieriai nenuleido rankų. 1928 metais General Motors inžinieriai ir chemikai Thomas Midgley, Albertas Henne ir Robertas McNary sukūrė freoną, kuris nedegė ir buvo nenuodingas. Iki tol šaldikliai naudojo gana pavojingus sveikatai ir aplinkai šaldymo komponentus. Tuo metu jie dar nežinojo, kad freonas labai kenkia mūsų žemę gaubiančiam ozono sluoksniui... Ledai pajudėjo kur kas sparčiau.
1931 metais inžinieriai H.H. Schultzas ir J.Q. Shermanas sukūrė ir užpatentavo pirmąjį namams skirtą kondicionierių, statoma ant palangės ar lango konstrukcijos. Deja, jų kaina buvo milžiniška. Tais laikais jie kainavo 10 000-50 000 dolerių, kas šiais laikais būtų vertinama 120 000-600 000 dolerių. Akivaizdu, kad tokiais kondicionieriais naudotis galėjo tik labai turtingi žmonės, kurie paprastai nedirba karštomis oro sąlygomis ir oro kondicionierius kažin ar jiems buvo labai reikalingas.
1939 metais Packard kompanija sukonstravo pirmąjį oro kondicionierių automobilyje. Tiesa, jis buvo labai sudėtingai naudojamas, nes reikėjo sustabdyti mašiną, atidaryti variklio dangtį ir prijungti kompresoriaus diržą arba jį nuimti. Valdymas iš paties automobilio salono buvo sukonstruotas kur kas vėliau.
Oro kondicionieriai namams ir toliau buvo brangūs ir vidurinei klasei neįkandami finansiškai. 1947 metais inžinieriui Henriui Galsonui pagaliau pavyko pagaminti nebrangų namams skirtą oro kondicionierių. Nuo tada ir prasidėjo oro kondicionierių aukso amžius. Toliau jų vystymasis įgavo raketų greičius.
1970 metais oro kondicionieriai susiduria su pirmaisiais iššūkiais. Atsiranda centrinės namų vėdinimo sistemos, tad ant lango statomi kondicionieriai praranda prasmę. Taip pat pradėta kalbėti apie kondicionierių sunaudojamą energiją ir jos taupymą. Gamintojai nuolat spaudžiami kurti dar efektyvesnius prietaisus, kurie mažiau naudotų elektros.
1994 metais uždraudžiamas freonas. Gamintojams rekomenduojama pereiti prie mažiau pavojingo šaldiklio R-134A, kuris negadina ozono sluoksnio. Šis reikalavimas priimamas visame pasaulyje, gamintojai prisitaiko. Kiekvienas gamintojas varžosi tarpusavyje, kuris pasiūlys ekologiškesnį ir efektyvesnį sprendimą.
Dabar apskaičiuota, kad daugiau nei 100 milijonų amerikiečių namų yra su kondicionieriais. Skaičiai įspūdingi, nes tai yra 87 proc. visų JAV namų. Lietuvos statistikos nėra, tačiau oro kondicionieriai pas mus dar nėra labai populiarūs dėl vėsaus klimato.
Tokia trumpa bet įspūdinga oro kondicionierių istorija. Šiuolaikiniai oro kondicionieriai jau yra pakankamai nebrangūs ir prieinami beveik visiems.
